ES paramos lėšų panaudoti neskuba

Matome, kiek daug dėmesio ir jėgų ši Lietuvos valstiečių ir žaliųjų vadovaujama Vyriausybė ir jos ministrai skiria svarstydami, ką čia dar papildomai apmokestinus, kiek energijos išeikvojo dėl PVM padidinimo už šildymą. Tačiau norėtųsi, kad Lietuvos vyriausybė ir ministrai tiek daug energijos ir garo išleistų ne siekdami papildomai apmokestinti Lietuvos žmones, o panaudodami ES paramos lėšas. Per praėjusius 3,5 metų investuota tik 14 proc. ES lėšų! Ir tai šių lėšų didžiąją dalį sudaro lėšos skirtos Vilniaus miesto vakariniam aplinkkeliui.

Kaip žinome, Lietuvai 2014-2020 m. laikotarpyje numatyta ES parama yra 6,7 mlrd. Eurų. Tai reiškia, kad iki 2020 m. turi būti patvirtinti projektai, pravesti konkursai ir visas finansavimas paskirstytas.

Ir kaip gi sekasi Lietuvos vyriausybei ir ministerijoms skirstyti ES paramą? Kaip matome, rezultatai daugiau nei liūdni, o 51 proc. ES paramos lėšų vis dar tik planavimo etape, nors liko tik dveji metai iki jų panaudojimo pabaigos! Iškyla didelė rizika, kad dalies ES lėšų taip ir nebus suspėta investuoti. Europos Komisija (EK) jau informavo Lietuvos vyriausybę, kad ši dėl vėlavimo gali prarasti dalį rezervo – beveik 300 mln. eurų.

Lietuvos seimūnai ir ministrai mėgsta kalbėti apie tai, kad švietimas, sveikatos apsauga ir kultūra yra mūsų valstybės pagrindiniai prioritetai, tačiau žiūrint į ES lėšų panaudojimą šiose srityje taip neatrodo: Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijos iki šiol panaudojo tik 1 proc. šioms sritims skirtų ES paramos lėšų, Švietimo ministerija – tik 5 proc. Kitos ministerijos taip pat niekur neskuba: Vidaus reikalų ministerija, kuri nuolat dejuoja dėl lėšų trūkumo, panaudojo tik 2 proc., Energetikos ministerija – tik 4 proc.

Kyla grėsmė, kad po metų EK, matydama tokį ES paramos panaudojimą Lietuvoje, savo iniciatyva perskirstys dalį lėšų, ypač atsižvelgiant į ,,Brexit’’ derybų rezultatus.

Seimo daugumos žlugimas ir galimas mažumos Vyriausybės darbas tikrai nepadės efektyviau naudoti ES paramą, kuri neabejotinai padėtų augti Lietuvos ekonomikai, didintų konkurencingumą ir atlyginimus darbuotojams, pagaliau gerintų mūsų šalies gyvenimo kokybę.

Kviesčiau, kad Lietuvos Ministras pirmininkas ir ministrai informuotų visuomenę viešai, kiek šiuo metu ES paramos lėšų jau panaudota, kiek šiuo metu pasirašyta sutarčių ir kiek projektų vykdoma, kartu kas ketvirtį informuotų visuomenę apie pokyčius ir progresą.

Priminsiu, liko tik 2 metai ir 3 mėnesiai, per kuriuos visa ES parama turi būti panaudota, t. y., beveik 6 mlrd. eurų. Nesinorėtų, kad per skubėjimą ES parama būtų tik ,,įsisavinama’’. O mūsų Seime, deja, ir vėl tarp partijų verda ambicijų aistros vietoj to, kad būtų dirbami realūs darbai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Elementaru

Elementaru portretas
Nepanaudosi- nebūsi skolingas.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nežinomi herojai
    Nežinomi herojai

    Su dienraščiu „Boston Globe“ asocijuotoje trumpų reportažų svetainėje „Daily Chatter“ skaitome apie vieną „neapdainuotą herojų“. ...

  • Raudonojo caro galas
    Raudonojo caro galas

    Viduržiemis – pats derlingiausias metų laikas filmų mėgėjams, mat "Oskarų" teikimo išvakarėse teatrus užplūsta daugybė vertingiausių kino projektų. Kai kurie platintojų yra iš anksto nurašomi ir rodomi labai ku...

    20
  • Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?
    Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?

    Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje Brent rūšies nafta pramušė 70 dolerių už barelį ribą. Tiek nafta yra kainavusi daugiau nei prieš tris metus –...

  • Milijonų dalybos
    Milijonų dalybos

    Pinigai – tokia jau mistinė materija, kad jų niekada nebūna per daug. O kai prasideda jų dalybos, paaiškėja, kad krūvos popierėlių su aiškiai nurodyta verte virsta kažkuo nepamatuojamu, nes kad ir kaip skirstytum, vis tiek kažkam ...

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    2
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    14
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
Daugiau straipsnių