Estai vėl mus aplenkė

Beveik prieš savaitę Estija minėjo savo nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmetį. Ta proga susipažinkime su šios valstybės literatūros palikimu. Ypač dėmesio vertas vienas estų rašytojas, kurio kūryba yra sulaukusi ne tik visuotinio pripažinimo, literatūros gurmanų įvertinimo, bet ir tapusi visaverte pasaulinės grožinės literatūros dalimi. Taip, deja, ir čia estai mus aplenkė.

Jaanas Krossas gimė 1920-ųjų vasario 19 d. Taline darbininko šeimoje (mirė 2007 m. gruodį). Mokėsi J.Westholmo vardo gimnazijoje, o vėliau Tartu universitete studijavo teisę, kur sutiko ir savo būsimąją žmoną Helgą Pedussar.

1939 m. rugpjūtį dvi pabaisos – Trečiasis reichas ir Sovietų Sąjunga susitarė dėl Europos padalijimo. 1940 m. ką tik vedusiam ir akademinės karjeros laiptais tarptautinės teisės srityje kopiančiam jaunuoliui savo akimis teko regėti Baltijos šalių okupaciją ir ją lydintį žiaurumą.

Vėliau šiam kūrėjui teko asmeniškai patirti tiek brutalią nacių režimo prigimtį, tiek socializmo statybų "malonumus".

Pirmą kartą, įtariant disidentine veikla, J.Krossas vokiečių buvo areštuotas 1944 m. Teigiama, jog jis priklausė prieš nacius ir bolševikus kovojusiam judėjimui, kurio vienas vadų buvo teisininkas Arnoldas Susi (1896–1968), vėliau įamžintas Aleksandro Solženicino "Gulago archipelage" (1973).

Dar prieš tai J.Krossui grėsė pakliūti į Estijos nacių legioną. Kad šito išvengtų, būsimasis rašytojas išgėrė preparato, sukėlusio skydliaukės sutrikimų.

Dėl to vokiečiams tarnavęs medicinos pareigūnas įvardijo J.Krossą "girtu idiotu, netinkančiu karinei tarnybai".

1945 m. Estija vėl tapo internacionalinio proletariato imperijos dalimi. Netrukus J.Krossas buvo areštuotas NKVD. Jam grėsė mirtis, tačiau rašytojui to pavyko išvengti.

Iš pradžių jį trumpai kalino tardymo rūsyje, vėliau pasodino į kalėjimą Taline, o 1947-ųjų spalį išsiuntė į vieną GULAGO sistemos pasididžiavimų – Vorkutos pataisos darbų stovyklą Rusijos gilumoje.

Čia kalėdamas, jis oficialiai išsiskyrė su savo pirmąja žmona ir sutiko kitą moterį, kurią vėliau vedė. Tai buvo vertėja, mokanti anglų ir vokiečių kalbas, Helga Ross (vėliau ir su ja išsiskirs bei ves trečią kartą).

1954 m. J.Krossas grįžo į Estiją. Kadangi jo "kapitalistinės teisės" žinios Sovietų Sąjungoje buvo bevertės, jis tapo rašytoju. Iš pradžių rašė poeziją, kuri nepraėjo cenzūros filtro, tad greitai perėjo prie prozos. Taip pat pragyvenimui jis užsidirbo versdamas "supuvusių" Vakarų klasiką (W.Shakespeare‘o ir kitų autorių darbus) į estų kalbą.

Kaip buvusiam tremtiniui jam neblogai sekėsi išgyventi nomenklatūrinės literatūros pasaulyje ir tuo pat metu likti ištikimu pačiam sau, nes kritiką santvarkai, kurioje gyveno, maskavo po milžinišku metaforų ir alegorijų sluoksniu.

Daugelis šio rašytojo kūrinių – istoriniai, kur veiksmas vyksta Estijoje, juose pateikiami vietinių estų ir Baltijos šalyse gyvenančių vokiečių bei rusų santykiai.

Daugelis skaitytojų šį etninių grupių susidūrimo literatūrinį modelį interpretavo kaip kovos su sovietine santvarka metaforą, tačiau, kritikų nuomone, šio rašytojo kūryba pirmiausia vertinga tuo, jog nagrinėja mišraus arba neaiškaus identiteto, priklausomybės tam tikrai grupei ir lojalumo klausimus.

Vakarų auditorija pirmą kartą apie J.Krosso kūrinius sužinojo tik griuvus Berlyno sienai ir žlugus kolūkiams. 1992 m. anglų kalba pasirodė vienas svarbiausių šio rašytojo darbų, 1978 m. išleistas romanas "Caro pamišėlis" ("Keisri hull"), primenantis Fiodoro Dostojevskio (1821–1881) "Idiotą".

"Caro pamišėlyje" pasakojama apie XIX a. Livonijos didiką Timotheusą von Bocką. Iš Napoleono karų grįžęs karininkas trykšta romantišku idealizmu ir noru kurti geresnį pasaulį. Vedamas šių motyvų, jis atsisako sužadėtinės iš savo luomo ir paima į žmonas jos tarnaitę baudžiauninkę, tokiu būdu sukeldamas skandalą visuomenėje.

Vėliau jis suteikia laisvę visiems savo baudžiauninkams ir ima rašinėti laiškus carui, kuriuose atvirai kritikuoja jo valdžią. Pagrindinis veikėjas areštuojamas, iš jo atimamas dvaras, o jis pats įkalinamas ilgiems metams. Vėliau T.von Bocką paleidžia, "suteikę jam pamišėlio statusą".

Romano istorija pasakojama pagrindinio veikėjo svainio, valstiečio akimis. Pastarasis siekia išsiaiškinti priežastis, kodėl didikas metė iššūkį savo vaikystės draugui carui bei jo režimui.

Manoma, jog tokiu užmaskuotu būdu yra demaskuojama sovietų sistema ir jos prigimtis. 1992 m. šį romaną į anglų kalbą išvertė JAV gyvenantis suomių vertėjas ir poetas Anselmas Hollo‘as (1934–2013).

Britų literatūros kritiko ir rašytojo Johno Bayley (1925–2012) nuomone, "Caro pamišėlis" yra kerinti sovietinės cenzūros bei idealizmo kvailybės alegorija.


Šiame straipsnyje: EstijaJaanas Krossas

NAUJAUSI KOMENTARAI

minde

minde portretas
visi mus aplenke isskirus cigonus ier ukrainiescius tai nieko naujo neoasakej/
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    11
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių