Europai sunku, bet ne beviltiška | kl.lt

Europai sunku, bet ne beviltiška

Šįkart vėl apie Europą. Jai sunku, bet ne beviltiška.

„Pačiai keistis tam, kad būtų pakeistas pasaulis. Per visą savo istoriją Europa iš esmės neatstovavo niekam kitam kaip tik tam tikram požiūriui į save pačią ir į savo vaidmenį pasaulyje“, – rašė italas filosofas Roberto Esposito Šveicarijos dienraštyje „Neue Zürcher“.

Ir pridūrė: „Net ir tada, kai šią perspektyvą sudrumstė visokie egoizmai ir vienokia ar kitokia valia viešpatauti, Europa niekada neatsisakė tam tikrų principų, kurie dažnai būdavo išduodami, bet niekada nebūdavo laikomi išmestinais į šiukšlių dėžę.“

„Nuo itališkojo humanizmo per prancūzų revoliuciją iki vokiškojo idealizmo Europos mąstyme visuomet slypėjo emancipacijos elementas, nurodantis į fundamentalią visų žmonių ir tautų lygybę.

Kodėl šito įpareigojimo turėtume atsisakyti kaip tik tokiu metu, kai visus žmones ir visas tautas suburia vienas likimas – ir taip daro ne tik masinio susinaikinimo instrumentais, bet ir tokiais, iš kurių gali užgimti naujos galimybės visos žmonijos labui?

Taigi čia ir vėl sugrįžtame prie pradžioje iškelto klausimo, kas tai yra europiečių tauta – ir kaip tokia tauta išvis galėtų atsirasti. Juk šiuo metu tokio daikto, kaip europiečių tauta, nėra, kaip nėra ir vienalypės tautos dabar esančių valstybių viduje.

Kiekvienoje šalyje viena su kita konkuruoja dvi tautos, kurias skiria nevienodos galimybės naudotis šansais ir ištekliais“, – rašė R. Esposito.

O mes galėtume tas dvi tautas pavadinti turčių ir skurdžių tautomis. Tai, žinoma, būtų didelis supaprastinimas, nes, pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitur gyvena nemažai žmonių, jų kai kur gal net ir dauguma, kurie nei aiškūs skurdžiai, nei aiškūs turčiai.

Tačiau kaip tik dėl to šios turčių ir skurdžių tautos taip aiškiai iš kitų ir išsiskiria, o R. Esposito tą norėjo pabrėžti, sakydamas, kad „būsimoji Europos tauta gali susidaryti tik iš šių dviejų tautų susitikimo arba, geriau pasakius, iš galios santykių persistūmimo tarp tų, kurių rankose yra didžioji turtų dalis, ir tų, kurie turi pasitenkinti varganais likučiais“.

„Būsimoji europiečių tautos užduotis ir būtų iš naujo kelti klausimą, kaip iš tos bėdos išsisukti, ir tada mėginti šią fantaziją paversti tikrove“, – teigė italų filosofas.

Nuo savęs pridurčiau, kad jis šiek tiek sutirština spalvas, sakydamas, kad kiekvienoje Europos šalyje susiduria dvi – labai daug turinčiųjų ir beveik nieko neturinčiųjų – tautos. Taip nėra Vokietijoje ir daugumoje šiaurės valstybių.

O taip nėra dėl to, kad ten neblogai veikia sąžiningų nuosaikių kairiųjų ir nuosaikių dešiniųjų valdžios, jokių radikalių kombinacijų ar posūkių nereikia.

Europos Sąjungos padėtį iš esmės aptarė ir Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“. Jo žodžiais, „kyla klausimas, ar Europos Sąjunga kaip gražių laikų ir gerų orų projektas dar gali daugelio savo krizių atžvilgiu išsilaikyti. Viltys dabar sudėtos į Angelą Merkel ir Emmanuelį Macroną“.

„Tik vokiečių ir prancūzų tandemas būtų pajėgus apginti Europos Sąjungos vieningumą prieš jos kadaise buvusių geriausių draugų reikalavimus. Net ir reformuojant prieglobsčio politiką būtų pagaliau galima tikėtis rezultatų. Su tinkamais atsakymais būtų galima atimti vėją ir iš Italijos populistų vyriausybės burių“, – rašė Šveicarijos laikraštis.

Apie tą naują vyriausybę Romoje Strasbūro dienraštis „Dernieres nouvelles d‘Alsace“ prabilo taip: „Nuo praėjusio savaitgalio Italija yra dešiniųjų ekstremistų bandymų laboratorija. Tokiose šalyse kaip Austrija, Vengrija, Lenkija ir Nyderlandai jiems jau pavyko pralaužti tas garsiąsias „stiklines lubas“, kurios dar neseniai buvo nepajudinamos.“

„Tai, kas per ateinančius kelis mėnesius dėsis Italijoje, leis nujausti tai, kas gali įvykti visur. Tereikia įsiklausyti į Lygos vado Matteo Salvini kalbas“, – rašė Elzaso laikraštis.

Net ir Romos dienraštis „Repubblica“ smarkiai sukritikavo naująjį Italijos vidaus reikalų ministrą: „M. Salvini ne populistas, jis baisesnis: tai – antieuropietis. Jis nemėgsta euro, jis nori lauk iš bendrų pinigų – tam, kad prisijungtų prie Višegrado šalių. Jei tai būtų įmanoma, jis net išstotų iš Europos Sąjungos.“

„O jo nusistatymas prieš migrantus – gerai žinomas. Europą reikia sandariai uždaryti bėgliams, bet jei taip neišeis, tai geriau jau lauk iš Europos Sąjungos. Toks yra Matteo Savini“, – rašė Romos dienraštis.

Pasak kito Italijos dienraščio „Corriere della Sera“, „daugelyje Europos Sąjungos sostinių su įdomumu žiūrima į vyriausybės susitarimą tarp „Penkių žvaigždužių“ ir „Lygos“ dėl migrantų ir bėglių. Visoje šiaurinėje Europoje atviromis ausimis priimama mintis, kad naujoji Italijos valdžia reikalauja „pagreitintų priemonių“.

„O tai išties teisinga, kad iš Sirijos atvykusios moters su vaikais prieglobsčio prašymas būtų apsvarstomas greičiau nei sveiko jauno vyro iš tokios taikingos šalies kaip Gambija. Šiandien tokių skirtumų nepaisoma.

Šitokios idėjos Europai neprieštarauja, ir nėra joks atsitiktinumas, kad Angela Merkel tik dabar pripažįsta, jog Italija pabėgėlių klausimu buvo palikta viena“, – teigė laikraštis, išeinantis ir Milane, ir Romoje.


Šiame straipsnyje: EuropaEuropos politika

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Stipk Jevrokolchoze.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žmonės konteineriai
    Žmonės konteineriai

    Vėlus antradienio vakaras. Išeinu į balkoną tradiciškai vakare pabūti gryname ore. Nakties tylą tik retkarčiais prablaško tolumoje suurzgiantis automobilio variklis. Tuomet gatve artėti ima dvi poros kojų ir traukiamų medžiagini...

  • Gyvenimas be ribų
    Gyvenimas be ribų

    Gerbiamas teatro kritikas feisbuke mėgino atvėsinti aistras, užvirusias dėl režisieriaus Emilio Vėlyvio projekto "Zero Live Show" provokacijos Turgelių Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje: "Perspaustos reakcijos: T...

    4
  • Kūrėjas be tėvynės
    Kūrėjas be tėvynės

    Pastarąją savaitę kultūros pasaulį sukrėtė dvi pribloškiančios žinios. ...

    7
  • E. Lucasas: įdomūs Rusijos santykių su sąjungininkais vingiai
    E. Lucasas: įdomūs Rusijos santykių su sąjungininkais vingiai

    Turkija ieškos naujų draugų ir sąjungininkų, jeigu Trumpo administracija netinkamai su ja elgsis – tokia buvo rugpjūčio 10-ąją Niujorke pasiųsta Recepo Tayyipo Erdogano žinia. Turkijos prezidento žodžius reikėjo suprasti kaip grasinim...

    2
  • Turėti tiek, kiek pakanka
    Turėti tiek, kiek pakanka

    Šiemet prieš mūsų akis visuotiniame Lietuvos kultūros politikos pasaulyje – po lygiai padalyta kultūra didžiuosiuose miestuose ir regionuose. Skambios frazės žada, kad naujai sukurtas ir paleistas į gyvenimą modelis orientuosis b...

  • Beveik kaip Amerikoje
    Beveik kaip Amerikoje

    Visi tik skundžiasi ir skundžiasi, nors gyvename beveik kaip Jungtinėse Valstijose. Nepatinka įstatymai? Bet būtent mūsų įstatymai nenusileidžia amerikiečių. ...

    7
  • Šv. Rokas. Pjūties pabaiga
    Šv. Rokas. Pjūties pabaiga

    Gal norite nuvažiuoti į Naisius? Nemokamai. Jokios politikos, nuveš ir parveš autobusu, bus ekskursija, net gidas pasamdytas ir nieko nekainuos. Šituo gėriu neapsisprendusias sielas prieš pat Žolinę visuose "nevalstieti&sc...

    3
  • Vertingi mainai
    Vertingi mainai

    Ši vasara, vienus džiuginanti, kitus varginanti tropiniais karščiais, krepšinio gerbėjams šykšti kaip reta. Dar pernai visa Lietuva gniaužė kumščius už šalies vyrų rinktinės sėkmę Europos čempionate....

    1
  • Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“
    Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“

    Mūsų miestas sparčiai keičiasi ir žengia į priekį, tačiau susidaro įspūdis, kad nors ir pagal gerą, tačiau kažkieno parengtą ir visiems primestą scenarijų, mums, miestiečiams, tenka tik statisto, galinčio džiaugtis pozityviais rezultatais, v...

    11
  • „Brexit“ ir ES: kaip baigsis skyrybos?
    „Brexit“ ir ES: kaip baigsis skyrybos?

    Rugpjūčio mėnesį Europos Sąjungos (ES) institucijų veikla paprastai sulėtėja dėl vasaros atostogų, Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybininkai taip pat šiuo metu daro pertrauką. Tačiau diskusijos apie „Brexit“ derybų baigtį ...

Daugiau straipsnių