Europai sunku, bet ne beviltiška

Šįkart vėl apie Europą. Jai sunku, bet ne beviltiška.

„Pačiai keistis tam, kad būtų pakeistas pasaulis. Per visą savo istoriją Europa iš esmės neatstovavo niekam kitam kaip tik tam tikram požiūriui į save pačią ir į savo vaidmenį pasaulyje“, – rašė italas filosofas Roberto Esposito Šveicarijos dienraštyje „Neue Zürcher“.

Ir pridūrė: „Net ir tada, kai šią perspektyvą sudrumstė visokie egoizmai ir vienokia ar kitokia valia viešpatauti, Europa niekada neatsisakė tam tikrų principų, kurie dažnai būdavo išduodami, bet niekada nebūdavo laikomi išmestinais į šiukšlių dėžę.“

„Nuo itališkojo humanizmo per prancūzų revoliuciją iki vokiškojo idealizmo Europos mąstyme visuomet slypėjo emancipacijos elementas, nurodantis į fundamentalią visų žmonių ir tautų lygybę.

Kodėl šito įpareigojimo turėtume atsisakyti kaip tik tokiu metu, kai visus žmones ir visas tautas suburia vienas likimas – ir taip daro ne tik masinio susinaikinimo instrumentais, bet ir tokiais, iš kurių gali užgimti naujos galimybės visos žmonijos labui?

Taigi čia ir vėl sugrįžtame prie pradžioje iškelto klausimo, kas tai yra europiečių tauta – ir kaip tokia tauta išvis galėtų atsirasti. Juk šiuo metu tokio daikto, kaip europiečių tauta, nėra, kaip nėra ir vienalypės tautos dabar esančių valstybių viduje.

Kiekvienoje šalyje viena su kita konkuruoja dvi tautos, kurias skiria nevienodos galimybės naudotis šansais ir ištekliais“, – rašė R. Esposito.

O mes galėtume tas dvi tautas pavadinti turčių ir skurdžių tautomis. Tai, žinoma, būtų didelis supaprastinimas, nes, pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitur gyvena nemažai žmonių, jų kai kur gal net ir dauguma, kurie nei aiškūs skurdžiai, nei aiškūs turčiai.

Tačiau kaip tik dėl to šios turčių ir skurdžių tautos taip aiškiai iš kitų ir išsiskiria, o R. Esposito tą norėjo pabrėžti, sakydamas, kad „būsimoji Europos tauta gali susidaryti tik iš šių dviejų tautų susitikimo arba, geriau pasakius, iš galios santykių persistūmimo tarp tų, kurių rankose yra didžioji turtų dalis, ir tų, kurie turi pasitenkinti varganais likučiais“.

„Būsimoji europiečių tautos užduotis ir būtų iš naujo kelti klausimą, kaip iš tos bėdos išsisukti, ir tada mėginti šią fantaziją paversti tikrove“, – teigė italų filosofas.

Nuo savęs pridurčiau, kad jis šiek tiek sutirština spalvas, sakydamas, kad kiekvienoje Europos šalyje susiduria dvi – labai daug turinčiųjų ir beveik nieko neturinčiųjų – tautos. Taip nėra Vokietijoje ir daugumoje šiaurės valstybių.

O taip nėra dėl to, kad ten neblogai veikia sąžiningų nuosaikių kairiųjų ir nuosaikių dešiniųjų valdžios, jokių radikalių kombinacijų ar posūkių nereikia.

Europos Sąjungos padėtį iš esmės aptarė ir Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“. Jo žodžiais, „kyla klausimas, ar Europos Sąjunga kaip gražių laikų ir gerų orų projektas dar gali daugelio savo krizių atžvilgiu išsilaikyti. Viltys dabar sudėtos į Angelą Merkel ir Emmanuelį Macroną“.

„Tik vokiečių ir prancūzų tandemas būtų pajėgus apginti Europos Sąjungos vieningumą prieš jos kadaise buvusių geriausių draugų reikalavimus. Net ir reformuojant prieglobsčio politiką būtų pagaliau galima tikėtis rezultatų. Su tinkamais atsakymais būtų galima atimti vėją ir iš Italijos populistų vyriausybės burių“, – rašė Šveicarijos laikraštis.

Apie tą naują vyriausybę Romoje Strasbūro dienraštis „Dernieres nouvelles d‘Alsace“ prabilo taip: „Nuo praėjusio savaitgalio Italija yra dešiniųjų ekstremistų bandymų laboratorija. Tokiose šalyse kaip Austrija, Vengrija, Lenkija ir Nyderlandai jiems jau pavyko pralaužti tas garsiąsias „stiklines lubas“, kurios dar neseniai buvo nepajudinamos.“

„Tai, kas per ateinančius kelis mėnesius dėsis Italijoje, leis nujausti tai, kas gali įvykti visur. Tereikia įsiklausyti į Lygos vado Matteo Salvini kalbas“, – rašė Elzaso laikraštis.

Net ir Romos dienraštis „Repubblica“ smarkiai sukritikavo naująjį Italijos vidaus reikalų ministrą: „M. Salvini ne populistas, jis baisesnis: tai – antieuropietis. Jis nemėgsta euro, jis nori lauk iš bendrų pinigų – tam, kad prisijungtų prie Višegrado šalių. Jei tai būtų įmanoma, jis net išstotų iš Europos Sąjungos.“

„O jo nusistatymas prieš migrantus – gerai žinomas. Europą reikia sandariai uždaryti bėgliams, bet jei taip neišeis, tai geriau jau lauk iš Europos Sąjungos. Toks yra Matteo Savini“, – rašė Romos dienraštis.

Pasak kito Italijos dienraščio „Corriere della Sera“, „daugelyje Europos Sąjungos sostinių su įdomumu žiūrima į vyriausybės susitarimą tarp „Penkių žvaigždužių“ ir „Lygos“ dėl migrantų ir bėglių. Visoje šiaurinėje Europoje atviromis ausimis priimama mintis, kad naujoji Italijos valdžia reikalauja „pagreitintų priemonių“.

„O tai išties teisinga, kad iš Sirijos atvykusios moters su vaikais prieglobsčio prašymas būtų apsvarstomas greičiau nei sveiko jauno vyro iš tokios taikingos šalies kaip Gambija. Šiandien tokių skirtumų nepaisoma.

Šitokios idėjos Europai neprieštarauja, ir nėra joks atsitiktinumas, kad Angela Merkel tik dabar pripažįsta, jog Italija pabėgėlių klausimu buvo palikta viena“, – teigė laikraštis, išeinantis ir Milane, ir Romoje.


Šiame straipsnyje: EuropaEuropos politika

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Stipk Jevrokolchoze.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai lozungai eurus paverčia į nulį
    Kai lozungai eurus paverčia į nulį

    Lozungais mąstantys mūsų politikieriai dar kartą įrodė, kad neturi, ką veikti. Štai vieniems užplaukė, jog nereikia į šalį įleisti kažkokio proputiniško dainuotojo, ir net mano, kad tai yra labai svarbi kova su tėvišk...

    6
  • Viskas arba nieko
    Viskas arba nieko

    Kuo ilgiau mindau žemelę, tuo stipriau pradedu tikėti: tam tikri žodžiai, ypač žmogiškųjų santykių srityje, turėtų būti tabu. Jų vartojimas galėtų būti griežtai sankcionuotas, o už pražangas reikėtų keletui valandų nueiti į savo ...

    10
  • Teisė būti laimingam
    Teisė būti laimingam

    Septyniolikmetis, mokykloje mokęsis geriausiais pažymiais, planavęs medicinos studijas, vieną dieną nusprendė verčiau tapti rašytoju. Pykčių ir ašarų kalbantis su artimaisiais tada netrūko, o štai šiandien, jau dvide&scar...

    10
  • Apie anoniminius lojikus
    Apie anoniminius lojikus

    Vilniuje atidarytas unikalus muziejus "Mo". Unikalus tiek ekspozicija, tiek pastatu, o labiausiai tuo, kad tai dviejų žmonių dovana visuomenei. Ir, kaip neretai būna, visiems išsyk parūpo, kokia jiems iš to nauda, kas čia už viso...

    63
  • Sukurta pagal tikrus įvykius?
    Sukurta pagal tikrus įvykius?

    Vaidybinis Mariaus Markevičiaus filmas "Tarp pilkų debesų" – to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Šepetys romano ekranizacija – pasakoja apie sovietinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytus gyventojų trėmimus į Sibir...

    2
  • Režisieriui reikia D. Trumpo
    Režisieriui reikia D. Trumpo

    Ech, ta politika. Galima nuo jos bėgti ir slėptis, galima užsikimšti ausis, kai kas nors ima kalbėti, tarkime, apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, bet ji vis tiek suras kelią į tavo gyvenimą. Vienu ar kitu būdu ji įsėlins į tavo kasdien...

    4
  • Teisus, kol gyvas
    Teisus, kol gyvas

    Fantastai manė, kad grėsmę žmonijai kels didelės mašinos. Niekas nė neįtarė, kad žmogų įkaitu paims mažytis daikčiukas – mobilusis telefonas. Medikai jau seniai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo telefono yra stipresn...

  • Kokio prezidento reikia Lietuvai?
    Kokio prezidento reikia Lietuvai?

    Mano nuomone, šiandien tai aktualiausias klausimas aktyviai mūsų visuomenės daliai. Kokiu keliu pasuks mūsų valstybė, nemažai priklausys nuo mūsų pasirinkto šalies lyderio. Koks jis bus – nuosaikus ir diplomatiškas, kaip buv...

    4
  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    10
Daugiau straipsnių