Finansinio raštingumo ugdymas | kl.lt

Finansinio raštingumo ugdymas

Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio raštingumo pamokose paprašę vaikų susiplanuoti mėnesio biudžetą, matome įdomią tendenciją. Įprastai vaikai nusimato išlaidas maistui, pramogoms ir mokesčiams, tačiau taupymui skirtą eilutę trys iš penkių šią užduotį sprendžiančių vaikų komandų pamiršta. Įvairūs tyrimai taip pat patvirtina, kad mūsų jaunimo finansinis raštingumas dar nėra pakankamas.

Moksleivių Lietuvoje žinios – bazinės

Pernai SEB bankas apklausė 1,7 tūkst. 18-25 m. Lietuvos jaunuolių – aiškinomės, kaip jaunimas planuoja savo pajamas ir išlaidas. Tyrimas atskleidė, kad mūsų jaunuoliai finansinius sprendimus linkę priimti spontaniškai – 8 iš 10 apklaustųjų nurodė, kad savo kasdienių išlaidų neplanuoja, o vienas iš keturių netaupo ir nesistengia atsidėti lėšų ateičiai.

Prieš trejus metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktas penkiolikmečių moksleivių finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad mūsų šalies rezultatas nesiekia EBPO šalių vidurkio. Šio tyrimo duomenimis, aukščiausiais rezultatais atliekant finansinio raštingumo užduotis galėjo pasigirti Kinijos, Belgijos, Kanados penkiolikmečiai. Lietuva – tarp sąrašo gale atsidūrusių šalių. Penktą – aukščiausią – lygmenį Lietuvoje pasiekė mažiau negu 4 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių, bazinį – antrąjį – lygmenį Lietuvoje pasiekė 68 proc. penkiolikmečių.

Kinijoje antrąjį lygmenį pasiekė 91 proc. moksleivių. Kur slypi šio tyrimo lyderės sėkmė? Kinijos pranašumą ugdant jaunosios kartos finansinį raštingumą lemia tai, kad ši šalis pagrindus pradeda kloti dar ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Sakysite, kad finansų tema tokio amžiaus vaikams per daug nuobodu? Anaiptol. Finansinio raštingumo programose numatytos įvairiausios priemonės, kurios mokymosi procesą paverčia įdomiu – komiksai, filmai, teatras, interaktyvūs žaidimai, kt.

Mokomės žaisdami ar klysdami?

Mokymasis žaidžiant bus žymiai efektyvesnis būdas išsiugdyti gebėjimą protingai valdyti savo finansus negu mokymasis klaidų ir bandymų keliu, kai tau jau dvidešimt keleri. Finansų ekspertai ir edukologijos specialistai sutaria, kad su vaikais apie finansus būtina kalbėtis nuo mažumės ir formuoti jų atsakingą požiūrį į asmeninius finansus bei jų valdymą. Nemanykime, kad vaikai yra per maži, kad su jais būtų kalbama apie suaugusiųjų reikalus, t. y. piniginius reikalus. Svarbu nuo vaikystės formuoti teisingą atžalų požiūrį į pinigų valdymą, paaiškinti jų vertę.

Gera priemonė, padedanti dar vaikystėje formuoti įpročius, kaip teisingai elgtis su pinigais, yra kišenpinigiai. Kišenpinigiai padeda vaikams ir suvokti tikrąją pinigų vertę, ir ugdo savarankiškumą. Vėliau su vaiku jau galima pradėti kalbėti ir apie taupymą. Kaip paskatinti vaikus taupyti? Tėvai galėtų paskatinti savo vaikus kaupti sutarę dėl konkretaus tikslo, kam vaikas kaupia, kokia dalimi tėvai prisidės periodiškai į vaiko sąskaitą pervesdami nedideles pinigų sumas. Arba sutarti, kad metų pabaigoje tėvai pridės pusę tiek, kiek vaikui pavyks sukaupti. Taip vaikas turės didesnę motyvaciją gautas nenumatytas lėšas (pvz., piniginę dovaną iš senelių) ne čia ir dabar išleisti, o atidėti planuojamam didesnės vertės pirkiniui.

Vyresnes atžalas verta supažindinti ir su kitomis mokėjimo priemonėmis, pvz., suteikti galimybę naudotis mokėjimo kortele. Tai jaunuoliui suteiks ne tik daugiau savarankiškumo, bet galbūt net padės taupyti, nes kils mažiau pagundų iškrapštyti santaupas iš taupyklės. Beje, nepilnamečių banko klientų skaičius kasmet auga – dažniausiai tėvai į banką kreipiasi būtent dėl banko kortelės savo vaikui. Šalies didmiesčiuose tarp vyresniųjų klasių moksleivių kortelė yra gana įprasta, nes toks atsiskaitymo būdas jaunimui atrodo patogesnis, paprastesnis ir išmanesnis negu grynieji pinigai.

Taigi neatidėliokime finansinio raštingumo pamokų – mokykime savo vaikus ir nelaukime, kol finansinio raštingumo tiesas jie išsiaiškins patys pradėję savarankišką gyvenimą. Užaugę vaikai padėkos, jei jiems laiku paaiškinsite svarbiausias asmeninių finansų valdymo taisykles – planuoti savo išlaidas, gyventi pagal pajamas ir stengtis reguliariai atidėti bent 10 proc. nuolatinių pajamų, o jau prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams skirti didžiausią prioritetą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha

Cha portretas
Keista, kad bankininkai nori vaikus finansinio raštingumo mokinti. Finansiškai raštingas vaikas kaipmat supras, kad taupyti reikia ne banke, bet kiaulėje taupyklėje, nes kiaulė taupyklė visus pinigus atiduos, o bankas ne kiaulė - dalį pasiglemš. Klientų finansinis raštingumas bankams nenaudingas!

F.

F. portretas
"Finansų ekspertai ir edukologijos specialistai sutaria, kad su vaikais apie finansus būtina kalbėtis nuo mažumės" bet vis tiek pirmenybę atiduoda visokiems genderizmams.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Už grotų sustingęs sovietmetis
    Už grotų sustingęs sovietmetis

    Teoriškai Pravieniškės turėtų būti ta vieta, kur nuteistieji tampa dori, taurūs piliečiai, kurie daugiau nebedaro nusikaltimų ir laiku moka alimentus. ...

    20
  • Žmonės konteineriai
    Žmonės konteineriai

    Vėlus antradienio vakaras. Išeinu į balkoną tradiciškai vakare pabūti gryname ore. Nakties tylą tik retkarčiais prablaško tolumoje suurzgiantis automobilio variklis. Tuomet gatve artėti ima dvi poros kojų ir traukiamų medžiagini...

    12
  • Gyvenimas be ribų
    Gyvenimas be ribų

    Gerbiamas teatro kritikas feisbuke mėgino atvėsinti aistras, užvirusias dėl režisieriaus Emilio Vėlyvio projekto "Zero Live Show" provokacijos Turgelių Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje: "Perspaustos reakcijos: T...

    4
  • Kūrėjas be tėvynės
    Kūrėjas be tėvynės

    Pastarąją savaitę kultūros pasaulį sukrėtė dvi pribloškiančios žinios. ...

    7
  • E. Lucasas: įdomūs Rusijos santykių su sąjungininkais vingiai
    E. Lucasas: įdomūs Rusijos santykių su sąjungininkais vingiai

    Turkija ieškos naujų draugų ir sąjungininkų, jeigu Trumpo administracija netinkamai su ja elgsis – tokia buvo rugpjūčio 10-ąją Niujorke pasiųsta Recepo Tayyipo Erdogano žinia. Turkijos prezidento žodžius reikėjo suprasti kaip grasinim...

    2
  • Turėti tiek, kiek pakanka
    Turėti tiek, kiek pakanka

    Šiemet prieš mūsų akis visuotiniame Lietuvos kultūros politikos pasaulyje – po lygiai padalyta kultūra didžiuosiuose miestuose ir regionuose. Skambios frazės žada, kad naujai sukurtas ir paleistas į gyvenimą modelis orientuosis b...

  • Beveik kaip Amerikoje
    Beveik kaip Amerikoje

    Visi tik skundžiasi ir skundžiasi, nors gyvename beveik kaip Jungtinėse Valstijose. Nepatinka įstatymai? Bet būtent mūsų įstatymai nenusileidžia amerikiečių. ...

    7
  • Šv. Rokas. Pjūties pabaiga
    Šv. Rokas. Pjūties pabaiga

    Gal norite nuvažiuoti į Naisius? Nemokamai. Jokios politikos, nuveš ir parveš autobusu, bus ekskursija, net gidas pasamdytas ir nieko nekainuos. Šituo gėriu neapsisprendusias sielas prieš pat Žolinę visuose "nevalstieti&sc...

    3
  • Vertingi mainai
    Vertingi mainai

    Ši vasara, vienus džiuginanti, kitus varginanti tropiniais karščiais, krepšinio gerbėjams šykšti kaip reta. Dar pernai visa Lietuva gniaužė kumščius už šalies vyrų rinktinės sėkmę Europos čempionate....

    1
  • Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“
    Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“

    Mūsų miestas sparčiai keičiasi ir žengia į priekį, tačiau susidaro įspūdis, kad nors ir pagal gerą, tačiau kažkieno parengtą ir visiems primestą scenarijų, mums, miestiečiams, tenka tik statisto, galinčio džiaugtis pozityviais rezultatais, v...

    11
Daugiau straipsnių