- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdantiesiems pagaliau susiruošus mažinti Seimo taborą, ėmė čiurlenti populizmo upeliai: esą Lietuvoje sumenko gyventojų skaičius, tačiau rinkėjų liko tiek pat, todėl ir toliau tegul sau būna 141 parlamentaras. Bent jau taip kalbėjo "ekspertai" – toji nelabai aiški politinių žinduolių veislė, kurios atstovus sau naudingai identifikuoja arba dešinioji žiniasklaida, arba suinteresuota politikos aristokratija.
Neprivilegijuotieji tautos atstovai irgi nepatenkinti. "Kiek sumažins, iki 121?! Kodėl tiek mažai? Pakaktų ten ir 70 judančių metano terminalų", – redakcijoje staugė nepatenkintas skaitytojas.
Žodžiu, peizažas tas pats – visi nelaimingi, kaip dažnai įprasta Lietuvoje, nes tie "visi" yra patys sau reikšmingi, turi savą vienintelę teisybę, kurios kiti nepaiso. Paradoksas, bet būtent dėl šito latentinio nepasitenkinimo dažniausiai ir bijomasi pajudinti tuos sustabarėjusius stereotipus arba struktūras, kurias vis tiek ateina laikas keisti. Kaip kažkada buvo laikas keisti bolševikus Aukščiausiojoje Taryboje.
Akivaizdu, jog iniciatyvos ėmęsi išrinktieji šįsyk atliepė tautos įsitikinimą, kad politikos taboras yra per didelis, neefektyvus ir ekonomiškai varginantis. O aiškinimai, esą sumažėjus parlamentarų nebus atstovaujamos kaimiškosios apylinkės (lyg Seime joms kas nors dabar realiai atstovauja), arba priekaištai, jog referendumas rengiamas tik manipuliacijoms per rinkimus, tėra tas pats atspindys kovos tarp dviejų Lietuvų: viena ji – ponulių, kita – vargo.
Simboliška ir tai, jog pats Seimas parodė, kiek iš tiesų pajėgus gelbėti savo šiltąsias kėdes, – balsuoti dėl referendumo susirinko tik 102 parlamentarai. Kur buvo kiti 39, gal Seimo viešbutyje skalbė "triusikus"? O gal už biudžeto pinigus degalinėje į kanistrus pylėsi dyzelino, kaip darė iš posto grūdamas pūkuotas mergišius? Jeigu jie už savo pačių ateitį neįgalūs balsuoti, tai ką čia kalbėti apie žmonėms aktualius reikalus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina4
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...