Gilios Gerklės aidas

Kuo skiriasi diktatūros ir demokratinės šalys?

Vienas geriausiai šiuos skirtumus išryškinančių lakmuso popierėlių – spauda. Autoritarinių ar totalitarinių režimų valstybėse žiniasklaidos priemonės yra griežtai kontroliuojamos valdančiųjų ir tiesiogiai prisideda prie sterilios, politikos su politika nepainiojančios aplinkos kūrimo.

Režimui valdant, net šuo nedrįsta tyliai pagadinti oro. Tuo siekiama dviejų dalykų – valdančiųjų galios įtvirtinimo ir stabilumo, taip pat darnumo bei užtikrinto iliuzijos kūrimo (šitų dalykų labiausiai trokšta režimo šalininkai bei dalis neutralių gyventojų).

Demokratinėse valstybėse viskas kiek kitaip. Teoriškai ir praktiškai žurnalistai bei kiti visuomenės informuotojai atlieka arbitro funkcijas. "Ėsdami ir kankindami" valdžios vyrus ir moteris (ypač jeigu jie to nusipelnė), žurnalistai užtikrina, kad politikai pernelyg neapsvaigtų nuo įgautos galios. Tai itin ryšku, pažvelgus į pastarųjų dienų įvykius JAV, kurių metu kultūrinis gyvenimas buvo maloniai sukrėstas pasirodžiusios naujos dokumentinės Roberto "Bobo" Upshurto Woodwardo (1943) knygos "Baimė: Trumpas Baltuosiuose rūmuose" ("Fear: Trump in the White House").

Be abejonės, kaip ir šių metų pradžioje pasirodęs Michaelo Wolffo (1953) veikalas "Ugnis ir iniršis: D.Trumpo Baltuosiuose rūmuose" ("Fire and Fury: Inside the Trump White House"), B.Woodwardo naujasis "vaikas" piešia neigiamą dabartinio JAV prezidento portretą. Abu veikalai tapo šiuolaikinio Kaligulos, Komodo ir Nerono, sėdinčio prie Jungtinių Valstijų vairo, paveikslą.

T.y. pamišusio, ekscentriško ir žiauraus politiko, kurį supa protingi sveiki ir apsimestinai nuolankūs patarėjai, lyg psichiatrijos ligoninės sanitarai besistengiantys užbėgti savo auklėtiniui už akių ir jį nuraminti, kol anas neprivirė košės. Abiejose knygose pateikiami tikri ar tariami, skandalingi Donaldo Trumpo (1946) pasisakymai ir elgesys, dar skandalingesnis visų Baltųjų rūmų darbuotojų (nepriklausomai nuo rango) požiūris į viršininką bei įvairūs keisti jų veiksmai (pvz., svarbių dokumentų slėpimas), siekiant apsaugoti pasaulį nuo impulsyvių D.Trumpo sprendimų.

Visi abiejose knygose kalbinti asmenys aprašytus poelgius ir pasisakymus viešai neigia, tačiau abu žurnalistai tvirtina turintys įrodymų savo darbuose aprašomiems procesams pagrįsti. B.Woodwardas teigia, jog vienas toks svarbias pareigas Baltuosiuose rūmuose užimantis neigiantysis po knygos pasirodymo jam paskambino ir pasakė: "Visi žino, kad tai, ką jūs parašėte – tiesa, viskas tūkstančiu procentų teisinga."

Beje, ir pats knygos autorius B.Woodwardas yra tikra JAV žiniasklaidos legenda. Vos pradėjęs darbą laikraštyje "The Washington Post", jis gavo likimo dovaną tiesiai į rankas – 1972 m. birželio 17 d. naktį policija sulaikė įtariamuosius, įsibrovusius į JAV Demokratų partijos būstinę Watergate‘o viešbutyje. Įtariamieji, kaip teigiama, ruošėsi įmontuoti pasiklausymo įrangą. Būtent "The Washington Post" vieni pirmųjų pranešė šią žinią, tokiu būdu apkartindami Richardo Nixono (1913–1994) prezidentavimą.

B.Woodwardo ir Carlo Bernsteino (1944) parašytas straipsnių ciklas virto viena garsiausių tiriamosios žurnalistikos triumfo istorijų. Svarbiausias jų šaltinis, lėmęs tyrimo sėkmę, buvo Williamas Markas Feltas Vyresnysis (1913–2008), tuo metu antras aukščiausias pareigas FTB ėjęs asmuo, pramintas dviprasmišku, nešvankias aliuzijas keliančiu slapyvardžiu Gili Gerklė (Deep Throat).

Jau 1972-ųjų birželio 20 d. Gilios Gerklės dėka į "The Washington Post" pateko informacija, jog vieno sulaikytųjų adresų knygelėje buvo įrašyta buvusio CŽV pareigūno, R.Nixono aplinkos žmogaus, Everette‘o Howardo Hunto Jaunesniojo (1918–2007) pavardė bei jo vardu pasirašytų čekių.

W.M.Feltas pats informuodavo B.Woodwardą, kada norėsiąs susitikti ir nurodydavo laiką, o svarbi informacija būdavo perduodama požeminiame garaže, kuris priskiriamas vienam Vašingtono miesto tiltų. Vėliau W.M.Feltas perdavė žinią žurnalistams, jog FTB labai norėtų sužinoti jų informatoriaus tapatybę, mat laikraščio tyrimas "užkabino" žymiai didesnį nusikaltimą, nei manyta iš pradžių.

Kaip jau galima spėti, šis tyrimas lėmė daugelio R.Nixono aplinkos žmonių atleidimą iš darbo Baltuosiuose rūmuose bei apkaltas, o patį prezidentą privertė atsistatydinti. Vėliau žurnalistai savo tyrimą sudėjo į knygą "Visi prezidento žmonės" ("All the Prezident‘s Men", 1974). Šis pavadinimas yra aliuzija į rašytojo Roberto Penn Warreno (1905–1989) romaną "Visi karaliaus žmonės" ("All the King‘s Men", 1946), analizuojantį korupcijos ir politikos temas. B.Woodwardo ir C.Bernsteino knyga 1976 m. tapo keturis "Oskarus" laimėjusiu filmu (rež. Alanas J.Pakula).

Ką tik iltis išleidusius žurnalistikos vilkus vaidino tikros to meto ekrano žvaigždės – Dustinas Hoffmanas (1937) ir Robertas Redfordas (1936). Pernai pasirodė filmas, skirtas ir jų informatoriui, tiesa, nepateisinęs lūkesčių (Gilią Gerklę vaidino Liamas Neesonas (1952). Iš viso B.Woodwardui priskiriama 19 knygų (daugiausia – politikos temomis), iš kurių didžioji dalis tapo bestseleriais, bet sulaukė kritikos.

Viena labiausiai kritikuotųjų – "Šydas: Slaptieji CŽV karai" ("Veil: The Secret Wars of the CIA", 1987), pasakojanti apie Ronaldo Reagano (1911–2004) prezidentavimo metu CŽV direktoriaus pareigas ėjusį Williamą J.Casey (1913–1987). Knygoje teigiama, kad prezidentas suteikė W.J.Casey visišką veiksmų laisvę, o tai lėmė jo virsmą vienu galingiausių CŽV direktorių.

Knyga daugiausia buvo kritikuota dėl interviu su pagrindiniu herojumi. B.Woodwardas teigia ėmęs 4 minučių interviu iš mirties patale gulinčio respondento, kuris esą tesugebėjo ištarti vos 19 žodžių. Nors jo našlė tvirtino, kad šio interviu apskritai nebuvo, bet pats R.Reaganas pripažino, jog kai kurie epizodai knygoje – tiesa. Tačiau patį darbą JAV prezidentas pavadino šlykščiu niekalu apie žmogų, kuris aprašomuoju metu nesugebėjo pratarti nė žodžio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kestas

Kestas portretas
Pinigai nekvepia.Jei esi zurnalistas-legenda dar nereiskia kad nesi samdomas smeizikas.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins
    Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

    Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir verslui metų pradžia, nepaisant niūresnių nuotaikų Vakarų Europoje, buvo tikrai nebloga. Statistikos departamento apklausos rodo, kad gyventoj...

  • Susikurta apokalipsė
    Susikurta apokalipsė

    Keistas gyvenimo paradoksas, bet labiausiai turistus traukianti šalis, Prancūzija, iš amžinojo gyvenimo džiaugsmo šaltinio ėmė virsti negandų epicentru. Atrodo, taip neseniai verkėme islamistų išžudyto "Charlie Hebdo&q...

    6
  • Chimeroms visai nejuokinga
    Chimeroms visai nejuokinga

    Didžioji Velykų savaitė pasaulio katalikams, taip pat ir sveiko proto laisvamaniams prasidėjo pašėlusiai. Čia švelniai pasakyta. ...

    2
  • Ką vairuoti sunkiau?
    Ką vairuoti sunkiau?

    Labai įdomu, kas šiemet po Prezidentės Dalios Grybauskaitės stos prie valstybės vairo. Ir labai neaišku, kuo vienas būsimas pirmasis šalies vairuotojas geresnis už kitą. Kalbėti jie visi moka ne tik lietuviškai. Gražiais &s...

    2
  • Jūsų klausimai apie kaupimą pensijai nėra kvaili
    Jūsų klausimai apie kaupimą pensijai nėra kvaili

    Neretai mūsų baimė pasirodyti kažko neišmanantiems ar perdėtas visažinio žmogaus įvaizdžio puoselėjimas mums gali trukdyti sužinoti tokius dalykus, kurie padėtų priimti iš tiesų svarbius sprendimus. Pensijų reformai kirtus pusiauke...

    1
  • Duokite kelią „litovcui“
    Duokite kelią „litovcui“

    Jau seniai žinoma, kad Lietuvoje gyvuoja dvi istoriškai atsiradusios populiacijos rūšys: lietuviai ir "litovcai". Pirmieji tai tie, kurie niekuo labai neišsiskiria, nuo ryto iki vakaro dirba, augina vaikus, moka mokesčius ir v...

    33
  • Privalomoji stiprybė
    Privalomoji stiprybė

    Vis susimąstau, kaip nuo mažų dienų, it įprotis dukart per dieną valytis dantis, mums brukama privalomoji stiprybė. Noras siekti geriausio rezultato, net jei pats procesas įsiėdė iki negalėjimo, dažnai pateikiamas kaip alternatyvų neturintis gyven...

    4
  • Krepšinio šventvagystė
    Krepšinio šventvagystė

    Kur tai matyta? Absurdas, pasityčiojimas iš lietuvybės, iš visko, kas mums šventa! Pranas Lubinas ir kiti mūsų krepšinio tėvai grabe vartosi! Turbūt taip bambėtų sporto sirgaliai, jei įvyktų tai, kas, iš esmės, nei...

    6
  • Kolūkio operos teatras
    Kolūkio operos teatras

    Nemalonus vizitas Maskvoje Mao Zedongo (1893–1976) sieloje pasėjo nusivylimą Sovietų Sąjunga ir jos caru Josifu (1878–1953). Nepaisant to, Mao buvo pasiryžęs išmėginti sėkmę komunizmo statybose. Kelias į raudonąjį rojų prasidėj...

    4
  • Sveikų žmonių generavimas
    Sveikų žmonių generavimas

    Po psichosocialinio chaoso, kai šią savaitę neapsieita be mostų kūju prieš kontroversiškojo generolo Vėtros marmurinę lentą sostinėje, iš Seimo pasigirdo ir keista parlamentaro, "valstiečio" A.Kirkučio gaida apie...

    15
Daugiau straipsnių