Grąžinti skolas

Ne tik kūčiukais, mandarinais ir žaliaskarėmis eglutėmis dvelkia Kalėdos. Iki jų, sakoma, dar ir skolas būtina grąžinti, antraip su jomis vargsi visus metus. Taip pat svarbu atsikratyti pykčių bei nuoskaudų, kurias, pasak išminčių, reikėtų nurašyti nuostoliams. Tik ar negali būti, kad, kaip ir daugeliu atvejų, kanonus interpretuojame pernelyg pažodžiui?

Tikriausiai numanote, kas darosi prekybos centruose, likus kelioms dienoms iki Kristaus gimtadienio. Po vienų ekstremalių metų, kai visiems pažįstamiems dovanas supirkti teko gruodžio 23-iąją, šią patirtį kartoti vengiu. Besiblaškant akropoliuose tarp paklaikusių ir persiutusių "palaukime iki paskutinės akimirkos" filosofijos sekėjų, apima nerimas, kad arba tuoj gausi veidan nuo žmogaus, griebusio už to paties, paskutinio, vonios rinkinio, arba kam nors užvažiuosi pats. Žodžiu, dabar dar lapkritį pasirūpinu dovanėlėmis ir beveik viską užsisakau internetu.

Bet tuo prieškalėdinė psichozė toli gražu nesibaigia. Daugumoje darboviečių būtent šiuo metu kavos sąnaudos išauga iki maksimumo, kaista telefonų rageliai, o sąskaitos tuštėja – nes juk tikras įžeidimas kolegei Danguolei neįteikti dar vieno puodelio, žvakės ar kalendoriaus. Visus darbus, atrodo, privalu padaryti būtent iki krikščioniškosios šventės, nes po jos jau viskas – tvanas, pasaulio pabaiga ir atjungtas internetas. Jau nekalbu apie tai, kokiomis apsukomis gruodžio gale "varo" dirbantieji grožio srityje – nes juk visoms eglutę puošti būtina idealiu manikiūru ir ševeliūra. Sukantis visame šiame šaršale taip ir norisi grįžti į vaikystę. Tada pakakdavo tėvų raštelio ir turėdavai magišką bilietą, leidžiantį pasilikti lovoje ir išvengti atsakomybių.

Mėgautis nuoširdžiais pokalbiais prie stalo galima ir tada, kai ant jo nesipuikuoja penkiais skirtingais būdais nuo šeštos ryto gaminta silkė.

Visiems žinomus dalykus, kuriuos dabar pasakoju, rašau tikrai ne iš noro pazirzti. Įdomu, kiek yra suprantančių, kad daugelis šių prieškalėdinių veiklų mums ne padeda grąžinti skolas, o dar giliau į jas klampina. Nes skola – tai ne tik neatiduoti dešimt eurų už kino bilietus ir spragėsius draugei. Tai neišmiegota naktis, nes reikia užbaigti ataskaitą. Tai amžini pažadai draugams "man ši savaitė baisiai užimta, bet po jos būtinai reikia pasimatyti", kol kvietimų susitikti imi sulaukti vis rečiau. Tai nepaskambinimas tėvams ar seneliams, nes gi yra svarbesnių reikalų. Tai ėjimas su mylimuoju miegoti piktiems ir atsukti vienas kitam nugaras, nes nėra dabar laiko spręsti nesusikalbėjimų. Tai manymas, kad jau tuoj turėsi galimybę kompensuoti savo fizinį ar bent dvasinį nebuvimą brangiausiems žmonėms. Juk tuoj Kalėdos.

O po jų skolinimosi ratas, kai kreditan imamas laikas, kai eikvojami santykių ir dvasinės ramybės resursai – savi ir svetimi – užsisuka vėl. Nes kaip užbaigsi metus, taip ir kitus pradėsi, pamenate? Ir čia labai naudinga prisiminti susitaikyti, nes nuo to viskas ir prasideda. Pirmiausia, susitaikyti su savimi pačiu. Kai trumpam nurimsti ir kiekvieną budrumo akimirką nesistengi kardinaliai pakeisti status quo, jis dažnai ima nešti laimę. Suvoki, kad mylėti tiek kitus, tiek save galima ir su mažais trūkumais. Mėgautis nuoširdžiais pokalbiais prie stalo galima ir tada, kai ant jo nesipuikuoja penkiais skirtingais būdais nuo šeštos ryto gaminta silkė. Grožėtis Kalėdų eglute smagu net ir tada, jei jos šakos – ne tokios simetriškos kaip nuotraukose instagrame. Branginti artimuosius galima ne tik perkant brangias dovanas, o duodant vertingiausius pasaulyje dalykus – laiką ir dėmesį. Ir tada nereikia blizgančiame popieriuje įpakuoto naujo iPhone, kuris tinka visiems. Nes per amžiną lėkimą draugai dar nevirto pažįstamais, o šeima – kasmet prie bendro stalo susėdančiais svetimaisiais. Todėl žinote, kad pradžiugins ir savomis rankomis iškeptas pyragas ar nuovokiai išrinkta knyga.

Kai buvau jaunesnė, sunkiai sekėsi suprasti, kodėl per šventes įprasta linkėti ramybės. Dabar nieko geresnio palinkėti negalėčiau ir pati. Na, nebent, gyventi su kuo mažiau skolų. Ir ne tik tada, kai už lango sninga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alex

Alex portretas
Su Sv.Kaledom Nikoleta, Laimes tau Visur

888

888 portretas
As niekam jau neskolyngas... Tik vat valstybe man skolynga, bet ne as uz valstybes skolas

Anonimas

Anonimas portretas
Kiekvienas gyvena savo galva,noriu lakstau tą paskutynę dieną,ir valgau nuo anktyvo ryto gamintus valgius.Tai manyje yra nuo pat vaikystės tėvų išūgdyta.Šventės yra šventės,pačios gražiausios yra metuose dvi Šv.Kalėdos ir Šv. Velykos.Visiems linkiu be pykčio sėstis prie stalo ir šiuo metu pamirśti visas nuoskaudas.SU. ŠV.KALĖDOMIS MIELIEJI
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kietasis nusileidimas
    Kietasis nusileidimas

    Iki ašarų miela Senoji Europa. Su Akropoliu, Pizos ir Eifelio bokštais, Brandenburgo vartais, Šv. Šeimynos bažnyčia ir Vavelio katedra, Gedimino pilimi. Ir be Big Beno. ...

    3
  • Penki išbandymai verslui 2019 metais
    Penki išbandymai verslui 2019 metais

    Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra nesitęsė tiek ilgai. Tai gera žinia ir šalies gyventojams, ir verslui. Siekiant pratęsti ekonominės sėkmės istorij...

  • Dekoruoto patriotizmo monopolis
    Dekoruoto patriotizmo monopolis

    Šalyje yra daug "specialistų", kurie gali akimirksniu identifikuoti: šitas – tylintis tautos priešas, o va, anas su plakatu ir megafonu – patriotas. Dažniausiai tokie virtuvės sociologai mėgsta vienais apatiniais ...

    20
  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    25
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    4
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    7
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
Daugiau straipsnių