Grįžimas į vaikystę: kelionė į laimę

Jau kelerius metus kalėdinis laikotarpis man – tarsi tam tikras grįžimas į vaikystę. Lyg koks su metais jaunėjantis Bendžaminas Batonas didžiąją dalį švenčių leidžiu tėvų namuose su pižama, pakuoju dovanas, valgau kūčiukus, o užsimanius užkąsti rimčiau, pakanka ištarti burtažodį "Mama!" ir ant kelių magiškai atsiranda dubuo celiulitą sukeliančios mišrainės. Šiemet, matyt, panorusi nusikelti į dar ankstesnius vaikystės metus, įsisukau į tėvų namų biblioteką, kur tarp Fiodoro Dostojevskio ir Viktoro Hugo atradau šūsnį pasakų.

Ta proga noriu pasidalyti Mullah Nasruddino pasaka, kuri aktualesnė turbūt jau paaugintiems vaikams, na tiems, kuriems daugiau nei 20 metų. Siužetas paprastas: tėtis ir sūnus, vedini nešuliniu asilu, keliauja į turgų. Juos netrunka išjuokti sutikti praeiviai. Sako: "Kam vedate tą asilą, jei galima juo joti?" Paklausęs jų, tėvas užkelia berniuką ant gyvūno ir keliauja toliau, tačiau jau netrukus kiti sutikti žmonės užsipuola vaiką, kad jis raitas, o vyresnis tėvas turbūt pervargo nuo ėjimo greta. Tuomet jie apsikeičia vietomis, bet ir ši situacija netenkina viską išmanančių kritikų, kurie tuoj išpeikia sūnų eksploatuojantį tėvą. Atgal ant asilo užsiropščia ir berniukas, tačiau praeivius tai baisiai papiktina – begėdžiai išnaudoja vargšą gyvūną! Situaciją išspręsti herojai bando paskutiniu įsivaizduojamu būdu – nulipę nuo asilo ima jį nešti ant pečių. Vaizdelį matančius žmones tai taip prajuokina, kad nuo garsaus kvatojimo gyvūnas pasibaido ir pabėga.

Moralas – kad ir ką darytum, vis vien atsiras žinančiųjų geriau – suprantamas tiek penkiamečiui, tiek ir jo seneliui. Apskritai, jei visi aplink tik giria tavo veiksmus, patartina apsidairyti, ar netyčia ant galvos žemės dar neverčia duobkasys. Tačiau realiame gyvenime šią išmintį neretai užmirštame ir nuoširdžiai imame sukti sau smegenis dėl amžinojo klausimo: "O ką žmonės pagalvos?" Gaila, bet kartais galva susisuka tiek, kad būtent kritikos baimė, o ne entuziazmo trūkumas ar kokios kitos priežastys tampa siena, užmūrijančia taką svajonių išsipildymo link. Sakydama "svajonės", turiu galvoje idėją gyventi iš nuosavos kūrybos, norą apkeliauti pasaulį arba ištekėti ir vaikus gimdyti iš meilės, o ne dėl to, kad jau laikas. Tai, beje, ne utopija, o realybė.

Dalis mano darbo – ruošti interviu su įdomiais žmonėmis. Žinote, kas daugelį jų jungia? Praeityje dažnai girdėta (ir ačiū dievui, ignoruota) mantra: "Vajėzau, vaikeli, ką tu čia dabar darai, geriau eik advokatu mokytis." Jei visi jie būtų paklausę ir susiradę "normalų" darbą, šiandien turbūt gyventume pilkame pasaulyje be meno, užtat su labai daug nelaimingų biuruose ir kitose "normaliose" darbovietėse dūstančių žmonių. Žmonių, kurie turėtų būti kažkur kitur. Gaila, bet tų ne savo vietoje besikankinančiųjų vis vien per daug, ir nebūtinai profesiškai. Pamenu, kaip mane sukrėtė vienos moters pasakota istorija, kad nesiskyrė su neištikimu vyru iš baimės, ką apie ją, antrąkart išsiskyrusią ir su vaiku, pagalvos giminės. Skamba kaip anekdotas, o iš tikrųjų nereta ir visai nejuokinga situacija.

Būtent dėl tų negatyvių užkalbėjimų baimės vis dar mėgstame pasirinkti žaisti saugiai, pagal patikrintą šabloną, užuot darę tai, ko trokšta širdis. O paskui svarstome, kodėl esame nelaimingi, kodėl universalios instrukcijos mums neveikia. Nugrūsdami savo troškimus tolyn pamirštame, kad ne aplinkiniams, burbantiems į ausį, o tik mums reikės gyventi su savo veiksmų padariniais. Ir tik nuo mūsų proto, sugebėjimų, nusiteikimo, užsispyrimo ir drąsos priklauso, ar būsime laimingi, ar ne. Todėl ateinančiais metais būtent drąsos ir noriu palinkėti. Tiek sau, tiek ir jums. Nes kaip tik nuo jos prasideda daugiausia sėkmės istorijų, nepamirštamų romanų ir netgi pasakų laimingomis pabaigomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Viltautė

Viltautė portretas
Atmeni, klasėje dažnai būdavo kartojamas sakinys: tik ne Nikoleta! Kokia jo prasmė, manau, atsimena visi iš a klasės. Dabar sakau: tik Nikoleta! Gal nereikia versti? Patinka tavo samprotavimas, argumentai!

G

G portretas
Viskas teisingai. Kas žino šitą pasaką sako trumpai: Neneškim asilo.

Anonimas

Anonimas portretas
Puikiai :)
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    1
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    7
  • Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai
    Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai

    Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapital...

    10
  • Ištikimieji heiteriai
    Ištikimieji heiteriai

    Juostoje "Bohemijos rapsodija", kurią pamatyti jau turbūt spėjo visi, legendinio artisto personažas gan taikliai apibūdina žinomumo kainą. "Apie tai, jog supuvai, supranti iš vaisinių muselių", – sako jis. Bet š...

    3
  • Apie valdžios idiotizmą
    Apie valdžios idiotizmą

    Lietuva – rami šalis ir jos pilietinio aktyvumo apraiškos ligi šiol apsiribodavo keliolikos protestuotojų pastovėjimu prie savivaldybių su trimis trispalvėmis ir keliais transparantais. Bet panašu, kad valdžios idiotizmas...

    21
  • Eglutė dygliuota
    Eglutė dygliuota

    Tikrasis vaikystės paveldas – Kosto Kubilinsko aštuoneilis skamba taip: "Eglutė skarota, eglutė žalia...", tačiau Lietuvoje užvirus eglučių karams, nevalia imi galvoti: gal ji jau labiau dygliuota nei skarota? Tik visai ne mi&sca...

    1
  • Dangiškasis vėjas Havajuose
    Dangiškasis vėjas Havajuose

    1941-ųjų gruodžio 7-osios naktį Havajuose niekas net neįtarė, kad iš šiaurės link Oahu salos juda 56 laivų flotilė (28 iš jų – povandeniniai). Admirolo Chūichi Nagumo (1887–1944) vedamų pajėgų stuburas – 6 l...

    1
  • Prezidento šuo
    Prezidento šuo

    Europarlamentaras R.Paksas staiga ėmė ir išvyko į Maskvą. Apie savo atvykimą informuoti Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje nė nepasivargino. Nes ne pas jį gi ir važiavo, o pas Rusijos parlamentarus "plėsti dialogą". ...

    14
  • Užimti paštą, telegrafą ir švietimo ministeriją
    Užimti paštą, telegrafą ir švietimo ministeriją

    Vienas didžiausių praeito šimtmečio politinio terorizmo atstovų Vladimiras Uljanovas, (Leninas) vadovaudamas revoliucijai Rusijoje, pirmiausia nurodė užimti paštą, telegrafą, tiltus. ...

    9
  • Situacijos suvokimo testas
    Situacijos suvokimo testas

    Ketvirtą savaitę vykstantis pedagogų streikas nesiliauja pūstis. Prie akcijos žada prisijungti dar daugiau mokytojų, anksčiau moralinę paramą išreiškė medikai, kultūros ir socialiniai darbuotojai. Kur buvęs, kur nebuvęs it Pilypas i&...

    8
Daugiau straipsnių