Įmonių investicijas sukaustė baimė

Paaiškinimo niūrioms investicijų tendencijoms toli ieškoti nereikia. Verslas jautriai reaguoja į dėl Rusijos-Ukrainos konflikto regione išaugusią geopolitinę įtampą.

Vienas pagrindinių šalies konkurencingumo bei šalies gyventojų gerovės augimo veiksnių yra investicijos, ypač į įrengimus, technologinį atsinaujinimą bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Tačiau, nepaisant investicijų svarbos, Lietuvoje jos išlieka apgailėtinai žemame lygyje, o pastarojo laikotarpio įvykiai dar labiau pakirto įmonių pasiryžimą aktyviau investuoti.

Investicijos, prieš krizę siekusios apie 25 proc. BVP, 2009 m. nukrito iki 17,2 proc. ir kiek daugiau ūgtelėjo tik pernai, tačiau vis dar išliko žemesniame lygyje nei Latvijoje ar Estijoje. Pirmąjį šių metų ketvirtį buvo ženklų, jog pagaliau įvyko proveržis – materialinės investicijos per metus išaugo beveik ketvirtadaliu. Ypač džiugino sparčiai augusios produktyvios investicijos į įrenginius, mašinas bei transporto priemones. Deja, džiugesys ilgai netruko. Jau antrąjį ketvirtį metinis materialinių investicijų augimas stipriai sulėtėjo, o trečiąjį augimas siekė vos 1,3 proc. Vangus investicijų augimas greičiausiai buvo pagrindinė pastarąjį ketvirtį lėtėjusio šalies ekonomikos augimo priežastis.

Nepaisant aukštumas siekiančio gamybinių pajėgumo panaudojimo pramonėje, trečiąjį šių metų ketvirtį investicijos į įrenginių, mašinų ir transporto priemonių įsigijimą ir toliau traukė žemyn – lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šios investicijos buvo net 6 proc. mažesnės. Apie vangų investicijų augimą byloja ir stipriai sulėtėjęs investicinių prekių (išskyrus transporto įrenginius) importo augimas. Materialinės investicijos daugiausiai sumažėjo į eksportą orientuotame sektoriuje  – apdirbamojoje gamyboje, žemės ūkyje bei informacijos ir ryšių veikloje.

Paaiškinimo niūrioms investicijų tendencijoms toli ieškoti nereikia. Verslas jautriai reaguoja į dėl Rusijos-Ukrainos konflikto regione išaugusią geopolitinę įtampą. Akivaizdžios neigiamos įtakos taip pat turi Rusijos įvestas maisto produktų embargas bei pablogėjusios ekonomikos augimo perspektyvos pagrindinėse prekybos partnerėse – euro zonos šalyse bei Rusijoje. Nuo metų pradžios daugiau nei 20 proc. smukęs Rusijos rublio kursas euro atžvilgiu taip pat mažina į Rusiją eksportuojančių Lietuvos gamintojų gaunamą pelną ir galimybes didinti investicijas.

Tačiau apniukusiame investicijų danguje galima įžvelgti ir šiokių tokių pragiedrulių. Išliekant palankioms sąlygoms namų ūkių vartojimui, investicijos sparčiai augo uždarajame, tai yra, į vidaus rinką orientuotame sektoriuje, pavyzdžiui, prekyboje, statyboje, nekilnojamojo turto operacijose, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje bei meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje. Įdomu tai, kad, nepaisant geopolitinės įtampos ir Rusijos sankcijų, materialinės investicijos ir toliau augo transporto ir saugojimo srityse. Visgi pastaruoju metu išaugusi krovinių gabenimo iš Lietuvos į Rusiją ribojimo rizika gali turėti neigiamos įtakos transporto įmonių pasitikėjimui ir tai paskatins jas atidėti savo investicinius planus ateičiai. Dėl neatslūgstančio aktyvumo būsto rinkoje sparčiai augo investicijos į gyvenamųjų pastatų statybą ir įsigijimą – jos buvo net 27 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Jau kitąmet verslą turėtų pasiekti nauja ES struktūrinių fondų lėšų banga, kuri gali paskatinti įmones imtis ilgai atidėliotų investicinių projektų. Teigiamos tendencijos pastebimos ir įmonių kreditavime – trečiąjį ketvirtį nefinansinėms įmonėms išduotų paskolų portfelis išaugo 4,3 procentais. Be to, Europos centrinis bankas greičiausiai nedidins bazinių palūkanų normų bent iki 2017 metų, tad skolinimosi sąlygos įmonėms išliks palankios. Visgi, sunku pasakyti, ar šios geopolitinės įtampos ir ekonominio neapibrėžtumo akivaizdoje tai bus pakankamos sąlygos įmonėms aktyviau didinti investicijas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių