Infliacija: ant kortos pastatyta daug

Kainų tendencijos pastaruoju metu – viešojoje erdvėje ypač populiari tema. Augantis infliacijos tempas kelia nerimą vartotojams ir kviečia tiek politikus, tiek ekspertus karštesnei diskusijai.

Nenuostabu, ant kortos stovi daug: įsibėgėjanti infliacija dar labiau klibina ir taip aptrupėjusius gyventojų gerovės pamatus šalyje ir prisideda prie paskatų „balsuoti kojomis“. Nemažiau neramina verslo konkurencingumo tvarumas tarptautinėje arenoje ilgesnio laikotarpio perspektyvoje.

Teoriškai, santūri infliacija (2-3 proc. ribose, priklausomai nuo ūkio brandos) vertinama teigiamai. Tai ekonomikos plėtros variklis, verčiantis stengtis ir įdarbinti pinigus, o ne laukti rankas sudėjus, kol jų vertė išaugs savaime, kaip neseniai galėjome stebėti defliacijos sąlygomis. Vis tik šiandien Lietuvoje stebimas kainų augimas darosi nebe sveikas. Liepos mėnesį net 3,9 proc. pasiekusi Lietuvos metinė infliacija sparčiausia Europos Sąjungoje ir, priešingai nei bando įtikinti spekuliacijos viešojoje erdvėje, alkoholio akcizo padidinimas čia niekuo dėtas. Tą įrodo bazinės infliacijos indeksas, į kurį nėra įtraukiamos energijos, maisto ir alkoholinių gėrimų kainų komponentės, pagal kurį taip pat pirmaujame ES.  

Pagrindinis kainas Lietuvoje šokdinantis veiksnys – brangstančios paslaugos. Liepos mėnesį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, ši vartojimo kainų krepšelio grupė išaugo 5,5 proc. Toks neslopstantis paslaugų brangimas puikiai atspindi įtampą darbo rinkoje, nes paslaugos vertėje darbo kaštai sudaro itin reikšmingą dalį. 

Pagrindinis kainas Lietuvoje šokdinantis veiksnys – brangstančios paslaugos. Liepos mėnesį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, ši vartojimo kainų krepšelio grupė išaugo 5,5 proc.

Atlyginimų-infliacijos spiralė Lietuvai nėra nauja diagnozė. Toks užburtas ratas, kuomet kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai, o juos darbdavius kelti verčia augančiomis kainomis nepatenkinti darbuotojai, stebėtas 2006-2008 m. Pastaruoju metu Lietuvoje kvalifikuotų darbuotojų medžioklė yra itin intensyvi, o darbo užmokestis stiebiasi kone sparčiausiai ES. Neslopstantis emigracijos srautas šią darbo rinkos įtampą dar labiau aštrina. Įsiopėjęs kvalifikuotų darbuotojų trūkumas sudaro sąlygas išsireikalauti didesnio atlyginimo. Savo ruožtu, darbdaviai, bijodami prarasti darbuotojus, tačiau stengdamiesi išsaugoti pelno maržas į atlyginimų kėlimą atsako didesnėmis produkcijos ir paslaugų kainomis.

Didžiausia problema ta, kad sustabdyti įsisukusią atlyginimų-infliacijos spiralę yra ypatingai sunku neturint savos pinigų politikos svertų bei vykdant politiniams, o ne ekonominiams ciklams paklūstančią fiskalinę politiką. Kuo gali visa tai baigtis, galime numanyti vadovaudamiesi nesena patirtimi – 2009 m. nuosmukį Lietuva pasitiko apsiginklavusi dviženkle infliacija ir prarastomis konkurencingumo pakopomis.

Be kaštų infliacijos Lietuvoje kainas aukštyn tempia ir didėjanti paklausa. Gyventojai skundžiasi „žvėriškomis“ kainomis, bet vartojimo apimtys (palyginamosiomis kainomis) ne tik kad nemažėja, bet sparčiai auga. Pirmąjį šių metų pusmetį mažmeninės prekybos apyvarta, atmetus kainų pokyčio įtaką, buvo maždaug 6 proc. didesnė nei prieš metus. Tokį augimą lėmė prekyba ne būtiniausiomis, o laisvalaikio, kultūros, informacinių technologijų, būsto įrangos, ar net prabangos prekėmis. Pirkėjų neatbaido net ir tai, kad pagal Eurostato duomenis avalynės ir drabužių kainos Lietuvoje jau viršija ES vidurkį – mažmeninės prekybos apyvartos šiomis prekėmis per metus išaugo net 6,5 proc. Tuo tarpu pirmojo būtinumo produkcijos, pavyzdžiui, maisto, apyvartos praktiškai neaugo.

Taigi, vienas iš efektyvesnių būdų pažaboti kainų augimą – pagaliau pamiršti toli gražu atsipalaiduoti neleidžiančią mantrą „dirbk, pirk, mirk“ ir mažiau vartoti, teikti pirmenybę kokybei, o ne kiekiui, ieškoti būdų prikelti kokybišką, bet jau patarnavusį daiktą ar drabužį naujam gyvenimui, vietoj naujos prastesnės kokybės masinės gamybos pamainos. Šis receptas po truputį plinta Vakarų šalyje, mes taip pat būsime priversti netrukus išaugti perteklinio vartojimo vystyklą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vėluojantis Vakarų atsakas
    Vėluojantis Vakarų atsakas

    Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. ...

    2
  • Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?
    Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?

    Pirmadienį tratėjo valstietiški būgnai ir gaudė policijos fanfaros. Premjeras pompastiškai pasirašė nacionalinį susitarimą, kad mainais į mažus mokesčius verslininkai padidins algas. Apie tai, ar algas biudžetininkams, pavyzdži...

    5
  • Bažnyčios be kryžių
    Bažnyčios be kryžių

    "Gandrai jau pasiekė Afriką", – anądien pasidžiaugė garsus Vakarų Lietuvos sparnuočių stebėtojas ir skaičiuotojas V.Jusys. ...

    4
  • Kam tarnauja A. Veryga?
    Kam tarnauja A. Veryga?

    Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą būtų galima pavadinti šių laikų Tadu Blinda, svieto lygintoju, tik jis, deja, tarnauja ne vargšams, o turtingiesiems. Kaip kitaip vertinti ministro sumanymą ligoniams uždrausti parsivežti i&sc...

    42
  • Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas
    Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

    Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kod...

    1
  • Galia ir valdžia
    Galia ir valdžia

    Lietuvos politinėje padangėje – sujudimas. Politikai suka galvas, kaip jiems įgyti daugiau galios ir perimti arba išlaikyti valdžią. ...

    7
  • Socialdemokratų manifestas prakuroms
    Socialdemokratų manifestas prakuroms

    Kiekvieną dieną sulaukiame naujos socialdemokratų muilo operos serijos. Viskas, ko reikia intrigai išlaikyti, yra. Situacija pasikeičia kas dieną, žiūrovas negali atsipalaiduoti ir geriau nepraleisti jokios serijos. O kiekviena serija baigiasi in...

    3
  • Klinikinių idėjų triumfas
    Klinikinių idėjų triumfas

    Lenkai ir vėl "išdūrė" Lietuvą! Kol mūsiškiai isterijų ideologai klykė apie tuoj įvyksiančią karinę invaziją, o prasidėjus "Zapad" privarė pilną pižamą ir išsilakstė po užsienius, Lenkija tyliai susit...

    24
  • Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?
    Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?

    Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? ...

    1
  • Išgarsėti per kivirčus?
    Išgarsėti per kivirčus?

    Nuomonių įvairovė ir kultūringa diskusija yra demokratijos ir (su)gyvenimo pagrindas. Mūsuose ypač gaji kivirčų tradicija, tarsi tebegyventume akmens amžiuje ir kiekvienas kitoks taikytųsi atimti mamutienos kąsnį arba manytų, kad tavo tas kąsnis ...

    4
Daugiau straipsnių