Investicijos į nekilnojamą turtą: ar spausime stabdžius?

Verslo finansavimo Baltijos šalyse duomenys rodo, kad praėjusiais metais ryškiausiai žibėjo Lietuvos nekilnojamo turto rinka. Kalbant apie komercinį NT – naujų modernių biurų pasiūla Vilniuje pasiekė 2008-ųjų lygį, ir, planuojama, šiemet toliau augs. Ką rinkai žada tokia greitai auganti pasiūla?

Pernai metais Lietuvos įmonės daugiausiai investavo į nekilnojamą turtą – ši sritis sulaukė beveik 1 mlrd. 300 mln. eurų investicijų. Pagal investavimo apimtis po NT srities rikiavosi transportavimas ir logistika (apie 742 mln. Eur) bei gamyba (apie 724 mln. Eur).

Bendros įmonių investicijos 2016 metais Lietuvoje išliko panašiame lygyje, kai Latvijoje ir Estijoje jos mažėjo. Lietuvoje labiausiai augo NT sritis – šiam sektoriui šalies įmonės skyrė 20 proc. daugiau investicijų nei 2015-aisiais.

Kiek biurų turi turėti didmiestis?

Praėjusiais metais Lietuvos sostinę nusėjo vienas už kitą modernesni biurų pastatai. Jei dar prieš keletą metų, 2013-2014-aisiais verslas Vilniuje skundėsi, kad biurų trūksta, tai šiandien svarstyklės aiškiai nusvertos į pasiūlos pusę.

Vienam Vilniaus gyventojui šiandien tenka maždaug 1,1 kv. metras biurų ploto. Didelis šis skaičius ar mažas? Vertindami šį skaičių turime atsižvelgti į įvairias dedamąsias: kokios mūsų ekonomikos perspektyvos, kiek turime verslų, kuriems tų biurų reikia, kiek yra specialistų, dirbsiančių juose. Palyginimui, Rygoje šis skaičius mažesnis – vienam rygiečiui tenka 0,93 kv. metro biurų ploto, ir planuojama, kad šiemet Latvijos sostinėje naujų modernių biurų turėtų atsirasti nedaug. Taline, kuriame gyvena mažiau žmonių nei Vilniuje, vienam žmogui tenka net 1,63 kv. metro biurų ploto, o naujų modernių biurų pernai ir šiais metais ten pastatyta ir yra statoma nemažai.

Dėl to daugelis NT vystytojų didesnį dėmesį kreipia į kitą skaičių, vadinamą vakansijos lygiu. Šis skaičius rodo, kokia patalpų dalis yra neužimta ir neturi nuomininkų. Jei Taline pernai tik 5 proc. biurų buvo neišnuomoti, Rygoje tušti buvo 5 proc. A ir 10 proc. B klasės patalpų. Vilniuje pernai biurų vakansijos lygis buvo 8 proc., o šiemet, „Swedbank“ prognozėmis, jis jau turėtų siekti 13 proc., kitais metais – 15 procentų. Pasak ekspertų, kaip tik toks lygis yra įprastas Vakarų Europos šalyse, tačiau įdomu, kaip stipriai jis gali koreguoti NT vystytojų ateities planus Lietuvoje.

Ne vieno miesto valstybė

Kita vertus, Lietuva, kitaip nei Latvija ir Estija, nėra „vieno miesto valstybė“. Nors Vilnius nuolat auga pritraukdamas gyventojus iš visos šalies, antrasis šalies miestas Kaunas taip pat nestovi vietoje. Turėdamas oro uostą, laisvąją ekonominę zoną, stiprią technologinės krypties mokslų bazę ir kitus privalumus antrasis šalies miestas atveria perspektyvas ir komerciniam NT.

Nors biurų vakansija Kaune žemesnė nei 5 proc., laisvų didelių nuomojamų plotų rinkoje nėra. „Swedbank“ prognozėmis, per šiuos ir ateinančius metus Kauno biurų pasiūlos plotas turėtų išaugti maždaug dvigubai.

Vilniaus perspektyva – prekybinis plotas

Reikia pridurti, kad komercinis NT turi perspektyvų ne tik Kaune. Vilniuje biurų vakansijos lygiui artėjant prie europietiškojo, prekybos centrų vakansijų lygis yra nulis. Potencialą šioje srityje atskleidžia ir prekybos centrų plotas, tenkantis vienam gyventojui – Vilniuje jis yra net 32 proc. mažesnis nei Rygoje ir 17 proc. mažesnis nei Taline.

Net jei palygintume penkis didžiuosius Lietuvos miestus, Vilnius pagal prekybos plotą vienam gyventojui lenkia tik Panevėžį, o nuo Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos, kuri turi daugiausia tokio ploto, atsilieka.

Taigi, žvelgiant į komercinį nekilnojamą turtą, lieka palinkėti sėkmės abiems didiesiems šalies miestams. Ir Vilnius, ir Kaunas turi potencialo šioje srityje, kurį, atlikus detalias analizes ir tokio NT poreikio ateityje projekcijas, reiktų išnaudoti.


Šiame straipsnyje: investicijosNTekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nežinomi herojai
    Nežinomi herojai

    Su dienraščiu „Boston Globe“ asocijuotoje trumpų reportažų svetainėje „Daily Chatter“ skaitome apie vieną „neapdainuotą herojų“. ...

  • Raudonojo caro galas
    Raudonojo caro galas

    Viduržiemis – pats derlingiausias metų laikas filmų mėgėjams, mat "Oskarų" teikimo išvakarėse teatrus užplūsta daugybė vertingiausių kino projektų. Kai kurie platintojų yra iš anksto nurašomi ir rodomi labai ku...

    20
  • Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?
    Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?

    Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje Brent rūšies nafta pramušė 70 dolerių už barelį ribą. Tiek nafta yra kainavusi daugiau nei prieš tris metus –...

  • Milijonų dalybos
    Milijonų dalybos

    Pinigai – tokia jau mistinė materija, kad jų niekada nebūna per daug. O kai prasideda jų dalybos, paaiškėja, kad krūvos popierėlių su aiškiai nurodyta verte virsta kažkuo nepamatuojamu, nes kad ir kaip skirstytum, vis tiek kažkam ...

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    2
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    14
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
Daugiau straipsnių