Iššūkis Lietuvos verslui

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus?

„Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento. Tam didžiausios įtakos turėtų turėti toliau didėsiantis vartojimas, kurį skatina ir kelerius metus besitęsiantis atlyginimų augimas. Kitu augimą skatinančiu veiksniu, mūsų manymu, turėtų tapti įmonių investicijos.

Tenka pripažinti, kad pastaruosius keletą metų verslo apetitas investuoti pastebimai atsilikdavo nuo vartotojų noro išlaidauti. Nors įmonės ir yra sukaupusios rekordines „laisvų“ lėšų sumas, jų neskuba investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą ir produktyvumo plėtrą.

Vis dėlto manome, kad šiais metais bent keli veiksniai turėtų išjudinti investicijas. Visų pirma, per 2017 m. laukiama spartesnio ES paramos panaudojimo, kuris padidins ir papildomo finansavimo poreikį nuosavomis arba skolintomis lėšomis. Antra, pramonės įmonių atsargų lygis yra sumenkęs, o gamybinių pajėgumų panaudojimas jau priartėjęs prie maksimalios ribos, tad tai turėtų padidinti norą plėstis.

Trečioji priežastis investuoti – tai gana sparčiai auganti darbo jėgos kaina ir darbuotojų trūkumas rinkoje. Per artimiausius keletą metų vis daugiau įmonių susidurs su ta pačia dilema: kaip su mažiau padaryti daugiau. Čia kone vienintelis kelias – veiklos efektyvinimas ir didesnis produktyvumas.

Žvelgiant į atskirus verslo sektorius, jų apetitas finansavimui nėra vienodas. Per praėjusius metus „Swedbank“ paskolų portfelis labiausiai išaugo prekybos, energetikos, gamybos srityse. Prognozuojame, kad prekybos ir gamybos sektoriuose poreikis finansavimui neturėtų keistis.

Pavyzdiniu galima laikyti šalies medienos sektorių, kuris ne vienerius metus iš eilės demonstruoja stabilaus augimo rezultatus, ir jo sukuriama pridėtinė vertė yra didžiausia visose Baltijos šalyse.

Pavyzdiniu galima laikyti šalies medienos sektorių, kuris ne vienerius metus iš eilės demonstruoja stabilaus augimo rezultatus, ir jo sukuriama pridėtinė vertė yra didžiausia visose Baltijos šalyse. Kitų gamybos įmonių poreikis finansavimui kol kas nuosaikesnis, tačiau jų galimybės užsitikrinti finansavimą žemų palūkanų aplinkoje išlieka geros.

Šalies įmonėms perorientavus eksporto kryptį į Vakarų Europą, praėjusiais metais Lietuvos vežėjai aktyviai atnaujino savo parkus ir užregistravo daugiau nei 60 proc. daugiau naujų sunkvežimių. Per 2017 m. naujų sunkvežimių įsigijimo tendencijos turėtų išlikti panašios – stiprią paklausą logistikos paslaugoms rodo toliau gerėjanti transporto įmonių klientų padėtis.

Prognozuojame, kad didžiausias finansavimo poreikis ir toliau bus juntamas nekilnojamo turto srityje – ši tendencija yra ryški visose Baltijos šalyse. Lietuvoje šiuo atveju situacija ypatinga tuo, kad sparčia plėtra išsiskiria ir gyvenamojo, ir komercinio nekilnojamo turto sektoriai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šalies verslo laukia įdomūs metai. Auganti darbo jėgos kaina bei galimas darbuotojų trūkumas įmonių dėmesį sutelks į produktyvumo bei efektyvumo paieškas. Todėl norėtųsi verslo įmonėms palinkėti sėkmingos plėtros ir investicijų, kad 2017–uosius galėtume apibūdinti kaip metus, kai verslas ištrūko iš užburto mažų investicijų rato.


Šiame straipsnyje: ekonomikaverslas

NAUJAUSI KOMENTARAI

hmm

hmm  portretas
Kur jūs matote atlyginimų augimas turbūt banke
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuriuo keliu pasuks prancūzai?
    Kuriuo keliu pasuks prancūzai?

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai daug ką nustebino, ypač pačius prancūzus. „Tai istorinis poslinkis“, sušuko didžiausią prestižą turintis Paryžiaus dienraštis „Monde“. ...

  • Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?
    Kas sieja žirafą ir mokesčių mokėtoją?

    Gamtoje mažiausiai miega žirafa – vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. ...

    3
  • Kodėl neveikia psichologų patarimai?
    Kodėl neveikia psichologų patarimai?

    Neretai psichologų klausiama, ar galima patobulinti bendravimą, o jei taip,  prašoma išmokyti įvairių bendravimo technikų – konfliktams spręsti, emocijoms suvaldyti, atsikratyti manipuliatorių  ir taip toliau. ...

    1
  • Visi prieš vieną!
    Visi prieš vieną!

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį turą laimėjęs Emanuelis Macronas – spalvinga asmenybė: jis ir kairysis, ir dešinysis, ir nacionalistas, ir globalistas. Žodžiu, visų galų meistras. ...

    8
  • Prancūziškasis deja vu
    Prancūziškasis deja vu

    Progresyvieji europiečiai gali trumpam atsikvėpti: Prancūzijos maištininkams pritrūko jėgų naujajai revoliucijai įvykdyti. Užsimoję per vieną mūšį užimti savąją bastiliją – Eliziejaus rūmus – ultranacionalistai patyr...

    2
  • E. Macrono pergalė: ar ne per anksti džiaugtis?
    E. Macrono pergalė: ar ne per anksti džiaugtis?

    Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsav...

    2
  • Mūsų haubicos jau ne mūsų?
    Mūsų haubicos jau ne mūsų?

    Dabar visi etatiniai patriotai bijo pratybų "Zapad". Tikras "zapadlo" – rusai mus okupuos iš Kaliningrado, Baltarusijos ir net Latvijos. Taip nupaišyta viešame bauginimų žemėlapyje, kurio autorius pripaistė, ...

    24
  • Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?
    Kaip būsto rinka pasitinka Z kartą?

    Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia varto...

    1
  • Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?
    Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?

    Programuotojas, dirbantis Berlyne. Inžinierė, neseniai baigusi Kembridžo universitetą. Tarptautinės įmonės vadovas Stokholme. Tai potencialūs Lietuvos darbo rinkos lyderiai – talentingi, tarptautinės darbo patirties turintys ir keliomis užsieni...

  • Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija
    Lietuvos pramonė pavasarį pasitiko su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pramonės produkcija šių metų kovą buvo 5,8 proc. didesnė nei prieš metus. Suaktyvėjusios statybos Lietuvoje davė reikšmingą impulsą išgaunamosios pramonės plėtrai. Dėl to kasybos ir k...

Daugiau straipsnių