Įstatymas priimtas ir pasaulis bus geresnis?

Mūsų politikai yra giliai įtikėję, kad visas problemas Lietuvoje galima išspręsti tik pakeitus įstatymus, aišku, būtinai padarius juos griežtesnius ir padidinus baudas. Dar geriau - visus sukišant į kalėjimus.

Po tragiško įvykio Kėdainių rajone, kai pagal viešai pateiktą informaciją, narkotikus vartojanti pora mirtinai sumušė keturmetį vaiką, visi susivienijo - reikia įstatymo.

Kiek laidų, diskusijų, palaikymo akcijų, o Seimas net neeilinę sesiją sušaukė ir vieningai pritarė nuostatai, kad būtų uždraustas bet kokios formos smurtas prieš vaikus. Skubiai priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia vaikams taikyti fizines bausmes. Jame taip pat apibrėžtos smurto rūšys: fizinis, psichologinis, seksualinis ir nepriežiūra. Socialinių reikalų ir darbo ministras įstatymą pavadino „Mato reforma“ ir tarė „Šventas Matai, dirbk savo darbą, kad gyventi Lietuvoje būtų geriau“.

Ir visi nurimo. Darbas padarytas, dabar dirbs įstatymas?

Deja, niekas nekreipė dėmesio į specialistų argumentus, kad ir pagal šiuo metu galiojančius įstatymus galima buvo imtis priemonių ir apsaugoti bejėgį vaiką nuo brutalaus smurto bei žvėriško elgesio, kuris pasibaigė keturmečio mirtimi. Šiandien jau žinome, kad tėvai smurtavo paveikti narkotikų, o tyrėjai ir atsakingos institucijos dirbo atmestinai, net nusikalstamai neatsakingai.

Koks įstatymas ar įstatymai galėjo apsaugoti nuo tokių įvykių grandinės, ypač šalyje, kuri žinoma, kaip mažiausiai gerbianti įstatymus ir vis galvojanti ,,kaip juos apeiti”?

Europos Sąjungoje Lietuva garsėja kaip šalis daugiausiai priimanti įstatymų skubos tvarka. Pažiūrėkime į statistiką. Per praėjusią kadenciją Seime buvo įregistruoti 5 052 įstatymų projektai, daugiau nei 61 proc. jų įregistravo Seimo nariai, o Vyriausybė tik 34 proc. Seimo nariai patys įstatymo pataisų praktiškai nerengia, o dažniausiai (žinoma, yra ir išimčių) registruoja interesų grupių parengtus įstatymų projektus. Per praeitą Seimo kadenciją buvo priimta beveik pusė (49 proc.) registruotų teisės aktų. Labai didelis skaičius. Kas ir kaip gali tokioje gausybėje teisės aktų susigaudyti ir laiku reaguoti? Dar daugiau - iš 2 478 primtų teisės aktų net pusė (!) priimta skubos tvarka, kai tuo tarpu Suomijoje tik 0,4 proc., Švedijoje 0,6 proc. , o Jungtinėje Karalystėje 4.4 proc. Įstatymai nekeičiami kada tik panorėjus, be esminių diskusijų ir analizės, ar iš viso yra būtinas atskiras įstatymas. Gal todėl ir esame tarp Baltijos šalių pasižymėjusi, kaip prasčiausiai vykdanti įstatymus. O kam? Juk, matyt, greitai vėl bus įstatymas pakeistas.

Kitas svarbus pastebėjimas – teisiniai ginčai. Nors Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo beveik milijonu, bet teisinių ginčų daugėja ir teismai apkrauti darbu. Pavyzdžiui 2003 m. visų lygių teismuose buvo nagrinėjama apie 194 000 teisminių ginčų, o 2016 m. šis skaičius išaugo beveik dvigubai, iki 322 000 teisminių ginčų. Atrodo nieko ir nebedarome, tik bylinėjamės tarpusavyje.

Daug ginčų ir viešų diskusijų spaudoje apie vienokius ar kitokius asmenų ar valstybės tarnautojų pažeidimus. Kodėl taip yra? Atsakymas vienas – per daug įstatymų, per daug poįstatyminių aktų ir kitokio reglamentavimo, kurių visuma praktiškai padaro kiekvieną mūsų pažeidėju.

Lietuvos įstatymų leidyba ir teisinis reglamentavimas primena ,,sovietinį karinį statutą" (ustav) ar islamo ,,šariato” teisę, kur bandoma kiekvieną gyvenimo situaciją reguliuoti ar aprašyti iki smulkmenų. Tada tik nuo valdžios ar jos atstovo (viršininko) priklauso, kada ir kokią teisinę normą pritaikys pasirinktam asmeniui pagal poreikį. Įstatymai kuriami galimiems nusikaltėliams sugaudyti, kurių kiekvienoje visuomenėje yra iki 10 proc., o tai padaro likusiems 90 proc. gyventojų gyvenimą sudėtingą, brangų ir painų. Čia dar viena emigracijos priežastis - kitur mūsų piliečiai jaučiasi geriau, nes ten jais tiesiog pasitikima.

Pasirinktinis teisingumo taikymas, puiki terpė korupcijai ir pastoviems skandalams, kuriais taip mėgaujasi žiniasklaida ir skaitytojai, kol patys nepatenka į tokio perteklinio reguliavimo spąstus. Kažkas ne ten tvorą pastatė ar valstybinės žemės dalį užėmė ir t.t. Kita liūdna statistika - pagal įkalintų žmonių skaičių pirmaujame Europos Sąjungoje.

Įdomiai skamba kinų išminčiaus Lao Dze žodžiai -,,Kuo daugiau įstatymų, tuo daugiau kalėjimų“.

Užmiršome, kad daug tvariau yra kurti visuotinas socialines normas, kurias prižiūri bei palaiko pati visuomenė. Gal tada nebebus tokių keistų įstatymo iniciatyvų kaip ,,50 teigiamų ir 50 neigiamų procentų žinių balansas spaudoje’’ ar dar tiesiog vienas skubiai priimtas įstatymas su padidintomis baudomis. Pagaliau turime sugrąžinti valstybės ir valdžios pasitikėjimą žmogumi, suprantant, kad jis gali ir klysti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
Labai taikliai parasyta auksines mintys ,kuriami ystatymai klesteti korupcijai,melui,apgavystem. Girtas-nepusti y alkotestery,vaziuodamas dviraciu virsijai greity -atimti teises 6 men.NA netyciukais priputei -2.5 prom. Ramiai.LAIDUOS -TETULE. Zudikui -keli meteliai,hienai -razinu,medaus. Ka dar galima kvailiau sugalvot? Ogi ogo sukurti nauja istatyma ir jam pritaikyt pataisa .Visi dirba - Europa juokias.Lenkai dziaugias -maximukai renka cekius.Visur - biznis... NE, ne darbas, darbas ...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Batams valyti – Konstitucija
    Batams valyti – Konstitucija

    Sočioji nomenklatūra net stena, kai mėgina pati sau išsiaiškinti, ko tie lietuviai sprunka į anglijas ir norvegijas. Kovai su emigracija kuriami šaunūs lozungai, samdomos brangios viešųjų ryšių agentūros, ir vis tiek...

    4
  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    2
  • Lietuviškos tapatybės paieškos
    Lietuviškos tapatybės paieškos

    Nerti į lietuviškos tapatybės vandenis paskatino dvi aplinkybės, susijusios su Molėtų rajone esančiu Tumenčiznos dvaru arba jo likučiais. ...

  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    11
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
  • Naujų mokesčių niežulys
    Naujų mokesčių niežulys

    Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą. ...

    5
Daugiau straipsnių