Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

Tai ne pirmas kartas, kai įstatymo įgyvendinimas tampa skandalu. Birželio mėnesį priimtas įstatymas, siekiant griežtinti vaistinių kontrolę, baigėsi daugelio žmonių įsiučiu. Įprasti vaistai tapo nebeprieinami. Paaiškėjo, jog vaistinės parduodavo receptinius vaistus be receptų ir tai gana rimta problema. Bet girdėjome pasiaiškinimus – „nenumatėme, nežinojome to“.

Tačiau turint specialistus, kurie, sunku patikėti, jog nežino, kas darosi vaistinėse (nes tikrai jose ir patys lankosi), ir dar turint pusmetį iki įstatymo įsigaliojimo pradžios, toks patirtas fiasko kelia rimtų klausimų apie įstatymo poveikio išankstinio vertinimo analizės profesionalumą, įgyvendinimo mechanizmo tinkamą parengimą, galiausiai – suinteresuotų grupių įtraukimą į sprendimo priėmimo procesą.

Kitaip tariant, tai rimtos viešosios politikos formavimo problemos. Net geram įstatymui gali kilti daug kliūčių priėmimo etape, kai susiduria skirtingų politinių jėgų interesai, nesugebama surinkti balsų, kyla komunikacijos, visuomenės informavimo, užsitikrinant paramą, problemos. Bet čia stebime kitą atvejį – balsų dažnai užtenka, bet kompetencijos teisės aktą parengti ir jį tinkamai įvertinti neretai pritrūksta.

Problemos kyla ir jau minėto alkoholio reklamos draudimo įstatymo atveju. O alkoholio vartojimo problemos akcentavimas buvo „valstiečių“ rinkimų kampanijos „arkliukas“. Tiesa, jau anksčiau teko ironizuoti, jog dar svarstant įstatymo pataisas šis „arkliukas“ virto „asiliuku“. Bet tą „asiliuką“ dar sugebėta ir klonuoti.

Įstatymas jau priimtas, o čia dar tariamoji nuosaka. Logiškų paaiškinimų tam, kas vyksta, tiesiog jau nėra.

Remiantis viešai skelbta informacija, kurios paneigimo neteko matyti, aiškėja, jog užsienio leidinių platintojai dar spalio mėn. kreipėsi į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (NTAKD) su klausimu, kaip spręsti kilsiančią problemą dėl alkoholio reklamos užsienio leidiniuose. Gavę atsakymą, jog įstatymas turi būti vykdomas, o visa kita jau ne Departamento daržas, platintojai kreipėsi į įstatymų leidėją. Per 1,5 mėnesio reakcijos nebuvo. Kaip vertintumėte žmogų, kuris mato, jog didžiuliu greičiu atlekia automobilis ir jis vis tiek žengia į gatvę, atsakykite patys sau.

Ką reiškia ir premjero, kuris yra teisininkas, siūlymai „nesuvulgarinti“ įstatymo? Kažkada komentuodamas politikų komentarą „teismo sprendimas vykdomas švelniai“, profesorius E. Kūris ironiškai klausė „o kas yra grubus teismo sprendimo vykdymas?“. Taip ir čia norisi klausti, ką reiškia „suvulgarinti“ ar „nesuvulgarinti“ įstatymą? Įstatymas turi būti logiškas, aiškus ir nekelti 115 klausimų ir jis turi būti vykdomas. O jei protingumo kriterijai pradedami taikyti tik įstatymus vykdant, bet ne juos priimant, tai jau Seimo ir vyriausybės, kuri dažnai būna teisės aktų, priimamų Seime, iniciatorė, problemos, rodančios ir tam tikrą impotenciją įstatymų rengimo klausimais.

Dar keisčiau, jog niekas nejaučia atsakomybės. NTAKD faktiškai praignoravo platintojų kreipimąsi. Nors, remiantis Departamento nuostatų pirmu punktu, Departamentas yra Vyriausybės įstaiga ir „dalyvauja formuojant valstybės politiką narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos srityse, pagal kompetenciją organizuoja jos įgyvendinimą ir ją įgyvendina“. Bet vis tiek Departamentas čia ne prie ko. Ir tai, kad premjeras mano priešingai nei Departamento atstovai, irgi nieko tokio.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga aiškina, jog ieškoma civilizuotų sprendimų. Tikrai, pačiu laiku. Dar daugiau, premjeras sako, kad alkoholio buteliai restorane vis dėlto gali stovėti ant stalų, R. Karbauskis teigia, kad „gal mums nereiktų demonstruoti tų alkoholio butelių ir po to aiškinti vaikams, kas ten yra ir ką tai reiškia“. Įstatymas jau priimtas, o čia dar tariamoji nuosaka. Logiškų paaiškinimų tam, kas vyksta, tiesiog jau nėra.

Таi tik garsiausios istorijos, bet apie neseniai priimtų įstatymų taisymus kitose Seimo sesijose, tenka girdėti dažnai. O tikrai kokybiškai parengtiems įstatymams galime turbūt ruošti raudonąją knygą, stora nebus. Bet kai įstatymų per vieną sesiją priimamas ne vienas šimtas, nereikia stebėtis. Vietoje to, jog vieną klausimą išspręstų iš esmės, skiriant tam pakankamai laiko, jis sprendžiamas nuolat tiesiog taisant paliktas klaidas. Bet taisoma vėl paskubomis ir rezultatai daugelyje viešosios politikos sričių yra tokie, kokie yra. Ir ši valdžia, regis, keistis neketina.