JAV prezidento kelionė į Aziją

Nors „Donaldas Trumpas ir derasi su Azijos galybių aukščiausiojo rango politikais, kad rastų spendimą konfliktui dėl Šiaurės Korėjos, šie kol kas jokio sprendimo dar nepasiūlė“, – rašė Prahos dienraštis „Lidove Noviny“.

Jis klausia, „kodėl Kinija vis dar tiekia Šiaurės Korėjos diktatoriui Kim Jong-unui naftos? Ir kodėl perka iš jo anglies? Kodėl į Kim Jong-uno agresiją Kinija visada reaguoja tik su patarimu būtinai leistis į dialogą? Beje, kaipgi Kinija supranta tą dialogą?“

„Bene aukščiausia jo forma būtų tiesioginis Donaldo Trumpo susitikimas su Kim Jong-unu, jei jie akis į akį vienas kitam pasakytų, kokia dalykų padėtis, ir Jungtinės Amerikos Valstijos pripažintų Šiaurės Korėją kaip suverenią ir teisėtą valstybę. Bet tuo atveju D. Trumpas prarastų pagarbą savo šalyje, nes taptų pirmuoju Amerikos prezidentu, kuris kapituliuotų prieš Korėjos komunistą. Ar jam to reikia?“ – klausė konservatyvus Čekijos sostinės dienraštis.

Panašia dvasia rašė ir Londono konservatyvus dienraštis „Times“.

„D. Trumpas gyrė jį priėmusiųjų kinų svetingumą. Tačiau jų pagrindinis tikslas neatrodo esąs nuginkluoti Šiaurės Korėjos galiūną Kim Jong-uną.

Greičiau jų tikslas – susilpninti Amerikos sąjungininkus Azijoje. Todėl Pekinas ir siūlo Šiaurės Korėjai dalinai įšaldyti savo raketų bandymus, o mainais už tai Amerika, Pietų Korėja ir Japonija nutrauktų savo bendrus manevrus. Bet tai yra triukas, kuriuo Kinija siekia susilpninti amerikiečių paramą Seului ir Tokijui, pakirsti regioninę saugumo partnerystę ir pagreitinti Jungtinių Amerikos Valstijų traukimąsi iš Azijos. Pekinas žino gerai, kad Kim Jong-unas visai nemano savo ambicijų sumažinti“, – teigė Didžiosios Britanijos sostinės laikraštis.

Romos dienraščio „Repubblica“ nuomone, Amerikos prezidento D. Trumpo susitikimas su Kinijos valstybės vadovu Xi Jinpingu „rodo, kad jėgos persistūmė“.

„Namų šeimininko aplinka išsiskleidė imperatoriškai, pradedant pasivaikščiojimu po Uždraustąjį miestą.  Vakaruose stiprėja įspūdis, jog iš jų abiejų stipresnysis yra Xi Jinpingas – jis vadovauja kylančiai supergalybei. O D. Trumpas savo tėvynėje susilpnėjęs ir daugelyje pasaulio dalių izoliuotas.

Puiki Pekino sukurta choreografija turi paliudyti abiejų valstybių harmoningą pusiausvyrą, tačiau ji nepaslėpia žodžiais neišreikštos kinų pretenzijos į savo valstybės iškilumą.

Bet ar iš tikrųjų viskas taip paprasta? Ar iš tiesų mes palikome amerikietiškąjį šimtmetį praeity ir jau atsidūrėme kiniškame amžiuje?“ – klausė Italijos sostinės laikraštis.

O mums pats laikas pasižiūrėti ir į Pekino spaudą. Čia dienraštis „Huanqiu Shibao“ negali nepagirti D. Trumpo politikos.

„Gerai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento atveju tai, kad nepaisant jo užsibrėžto principo pirmiausia rūpintis Amerika, jo užsienio politika neperkrauta ideologinių išskaičiavimų.

Pavyzdžiui, jis vengia Kinijai daužyti per galvą nuorodomis į žmogaus teises ir panašiais plepalais. Jis taip pat rodo didelę pagarbą mūsų valstybės vadovui.

Kuo geriau D. Trumpas Kiniją pažins, tuo mažiau reikės baimintis, kad jis savo retoriniais „išsidirbinėjimais“ įmins į mėšlą ir taip mūsų šaliai sudarys nemalonią situaciją“, – pažymėjo Kinijos sostinės laikraštis.

O Vokietijos nacionalinis dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ pastebėjo, kad „Xi Jinpingas įveikė etapą, apie kurį Kinijos galingieji ilgai svajojo – jų šalį Jungtinės Amerikos Valstijos pagaliau traktuoja kaip lygiavertę“.

Pasak aukštą prestižą turinčio regioninio Vokietijos dienraščio „Neue Osnabrucker“, „savo išlaidžiai suorganizuotu didingu Donaldo Trumpo valstybiniu priėmimu Xi Jinpingas pataikavo Amerikos prezidento tuščiagarbiškumui, leisdamas pastarojo delegacijai sudaryti milijardinius sandorius, kuriuos D. Trumpas paskui galės parduoti kaip savo laimėjimą“.

„Tačiau fakto, kad Kinija ir Amerika dar nėra lygiasvoriai konkurentai, net ir D. Trumpas, jau nebe toks visų galingiausias vyras pasaulyje, negalėjo panaikinti. Bet pirmiausia prie to ir patys kinai dar neprileis.

Užsienio firmoms prieiga prie Kinijos rinkos labai ribota, o ir apsauga nuo technologijos vogimo pilna skylių. Bendro įsipareigojimo laisvai, taisyklėmis pagrįstai pasaulinei prekybai iš staiga kone geriausiais draugais  tapusių vadovų nebuvo girdėti“, – rašė Osnabriuko laikraštis.

O Augsburgo laikraščio „Allgemeine“ žodžiais, „net jeigu Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas dedasi draugais, jų valstybių interesai skirtingi. Jungtinės Amerikos Valstijos nori visais būdais neleisti Šiaurės Korėjai įsigyti atominio ginklo, bet ar jos stalinistinio režimo artimiausia sąjungininkė Kinija lygiai energingai siekia to paties, abejotina.

Pekinui šis konfliktas tarnauja ir tuo, kad leidžia nukreipti dėmesį nuo jo paties ekspansionistinių planų Kinijos jūroje. D. Trumpui jam įprastu teatrališku būdu skelbiant, jog abi šalys pajėgios „per daugelį, daugelį ateities metų drauge išspręsti pasaulio problemas“, Pekinas atkakliai siekia savo paties tikslų.

„Ramusis vandenynas pakankamai didelis Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai“, – sako Xi Jinpingas. Suprask: pasitraukit, prašau, mums iš kelio! Kinija D. Trumpui vienu dydžiu per didelė“, – rašė Augsburgo dienraštis.

Antra vertus, Karlsruhės laikraštis „Badische Neueste Nachrichten“ džiaugėsi, jog „paradoksaliu būdu pasauliui didelė laimė, kad D. Trumpo vizitas Kinijoje taip harmoningai klostėsi. Juk nuo taikos tarp Amerikos ir Kinijos priklauso pasaulio taika“.

„Rimtas, ginkluotas konfliktas tarp senosios ir naujosios pasaulio supergalybės būtų katastrofiškas scenarijus, dėl kurio seniai būgštaujama. Kol kas neatrodo, kad Donaldas Trumpas savo pareiškimais „Twitteryje“ tokį konfliktą prisišauks“, – atsiduso Karlsruhės dienraštis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
  • Cianido nereikia. Pakaks ir pavydo
    Cianido nereikia. Pakaks ir pavydo

    Neseniai stovėdama eilėje parduotuvėje nenoromis nugirdau už manęs laukiančių merginų pokalbį. Dialogo tema sukosi apie tai, kaip gaila, kad kažkokios Simonos kartu su draugėmis vakarieniauti neišleido pavydus vaikinas. Nors pati, užuot konf...

    12
Daugiau straipsnių