JAV sankcijos ir klegesys Europoje

Prieš naujausias JAV sankcijas Rusijos atžvilgiu protestuoja ne tik Maskva.

Vokietijos užsienio reikalų ministras ir Austrijos kancleris paskelbė bendrą pranešimą, kuriame jie teigė, kad šios priemonės sugriovė Vakarų vienybę dėl Ukrainos. Buvęs Vokietijos diplomatas Wolfgangas Ischingeris laikraštyje „The Wall Street Journal“ parašė, kad naujosios sankcijos „pakenks Europos energetikos saugumui ir sugadins JAV santykius su Europa“ Rusijos naudai.

Šių europiečių manymu, energija turėtų būti tokia pat įprasta prekė kaip muilas. Tačiau užuot leidusios karaliauti komerciniam išskaičiavimui, JAV yra savanaudiškai suinteresuotos daryti politinį spaudimą dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuriuo rusiškos dujos Baltijos jūra tekės į Vokietiją. Apribojus Europos skiriamus išteklius tam projektui, išaugs amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) pardavimas.

Tai yra nelogiška netgi keliais atžvilgiais. Pats Europos dujų verslas yra politiškas. Dujotiekiai, kaip ir geležinkeliai, yra kolonializmo palikimas. Sugriuvus Sovietų Sąjungai, jos turėti dujotiekiai ir naftotiekiai, jungiantys rytus ir vakarus, atiteko buvusioms jos pavergtoms tautoms. Dėl to buvo lengva ir toliau pirkti dujas iš Rusijos, taip pat brangiai ir sudėtingai paskirstyti išteklius. Tie dujotiekiai taip pat padėjo Kremliui eksportuoti savo įtaką ir korupciją. Migloti tranzito mokėjimai ir prekybos susitarimai ne tik praturtino tarpininkus, bet ir leido slaptai (o kartais netgi visai atvirai) pumpuoti pinigus į kaimyninių šalių politines sistemas.

Žlugus Sovietų Sąjungai prireikė net 15 metų, kad Vakarai suvoktų Rusijos energetikos ginklo pavojų. Kremliaus purvinų pinigų ir raumenų demonstravimo kombinacija daugiausiai būdavo matoma buvusiose komunistinėse šalyse, kurios beveik nepatekdavo į Vakarų politikų akiratį. Net po Europos Sąjungos išsiplėtimo 2004-aisiais energetinis saugumas buvo laikomas antraeile problema, kuria rūpindavosi tik savanaudžiai arba į paranoją linkę Europos pakraščio gyventojai.

Tačiau ES Konkurencijos ir Energetikos direktoratų pareigūnų ryžto ir Lietuvos bei kitų vyriausybių herojiškos pozicijos dėka Bendrijos politika tuo klausimu pasikeitė. Ji privertė atsisakyt nusileisti nelinkusios Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ „krepšelio“ ir atskirti didmeninę, mažmeninę ir importo rinkas. Buvo uždrausta taikyti kiekvienai šaliai skirtingas kainas ir taikyti prekybą dujomis ribojančias sąlygas. Bendrija taip pat finansavo naujas jungtis tarp Rusijos šalių klienčių, kad dujos taip pat galėtų tekėti iš šiaurės į pietus, o ne vien iš rytų į vakarus.

Visa tai buvo neapdainuota ES sėkmės istorija – kaip ir naujieji SGD terminalai Lietuvoje ir Lenkijoje, dėl kurių tapo įmanoma importuoti suskystintas dujas iš Amerikos. Tai yra nors ir nedidelė, bet sveikintina atsvara kai kuriose Europos šalyse didžiąją rinkos dalį tebeužimančiai rusiškai prekei.

Žinoma, Rusijai tai nepatinka. Bet kaltinti ji gali tik pati save. Jei Kremlius būtų geriau žaidęs, jis būtų išvengęs nepasitikėjimo ir įtarumo, gaubiančio jo energetikos pramonę. Jis galėjo būti itin teisingas ir skaidrus su savo klientais; tokiu atveju spaudimas pakeisti susitarimus, sudarytus po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais, būtų buvęs visai nereikšmingas.

Jei Kremlius būtų geriau žaidęs, jis būtų išvengęs nepasitikėjimo ir įtarumo, gaubiančio jo energetikos pramonę.

Tačiau pasirinkę taikyti politizuotą ir šališką verslo modelį, Kremlius ir jo sąjungininkai Europoje privalo priimti nuolatinį pasipriešinimą iš įžvelgiančiųjų pavojų. Deja, Europos Komisija nesugebėjo rasti teisinių priemonių, kad sustabdytų „Nord Stream 2“ projektą, o Vokietijos vyriausybė iškėlė verslo santykius su Rusija aukščiau savo sąjungininkų interesų. Laimei, JAV mato šį pavojų ir imasi daryti spaudimą.

JAV administracija neveikia vienašališkai. Kaip dienraštyje „Financial Times“ pažymėjo buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, JAV sankcijų teisės akte numatytos energetikos priemonės nėra automatinės – jos taikomos tik prezidento nuožiūra. To įstatymo tekste aiškiai pabrėžiamas sąjungininkų bendradarbiavimas ir vienybė.

Europiečiams patinka virkauti dėl JAV lyderystės stygiaus į valdžią atėjus Donaldo Trumpo administracijai. Jie turėtų bent sudaryti vaizdą, kad yra šiek tiek dėkingesni, kai šis lyderystė pasireikš.


E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.


Šiame straipsnyje: sankcijosRusijaESNord Stream 2

NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha cha cha

Cha cha  cha  portretas
Paskelbti sankcijas Putino Rusijai ir dar atimti iš jos dujų tiekimą Europai tai tas pats, kas iš ubago atėmus terbą, atimti dar ir lazdą.

cia ligonio anglo Lucasiko kliedesiai

cia  ligonio  anglo  Lucasiko kliedesiai   portretas
iskreipto sekso jankiams vizijos , po herojisku lietuvos pusdebiliu kliedesiu ,lietuva tapo naxren nebereikalinga europos sajungos partneriams , nes ystojus y ES su visa galva nere jankiams y raukus kaisiodami pagalius y ratus europos sajungos politikai , jankiams visoj ESpristacius SGD terminalu uz 17 milijardu doleriu ir prizadejus juos uzpildyt [t.y leist atsigaut saviems jankiu skaluniniu duju gamybos verslianykams] prasidejo aktyvus puolimas ant rusu kad netiestu NORD STREM 2 ir neuzpildytu europa pigiom , tris kart kaitresnem gamtinem dujom uz skalunines dujas , todel dabar niekas nebenori jankisku duju dukart brangesniu ir tris kart mazesnio kaitrumo kofeciento.....

antanas

antanas portretas
Apie kokią Trumpo lyderystę čia kalbama - ar twitter ?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    5
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
  • Naujų mokesčių niežulys
    Naujų mokesčių niežulys

    Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą. ...

    5
  • Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?
    Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?

    Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. ...

    9
  • Ryškėja demografinės problemos
    Ryškėja demografinės problemos

    Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. ...

Daugiau straipsnių