JAV sankcijos ir klegesys Europoje

Prieš naujausias JAV sankcijas Rusijos atžvilgiu protestuoja ne tik Maskva.

Vokietijos užsienio reikalų ministras ir Austrijos kancleris paskelbė bendrą pranešimą, kuriame jie teigė, kad šios priemonės sugriovė Vakarų vienybę dėl Ukrainos. Buvęs Vokietijos diplomatas Wolfgangas Ischingeris laikraštyje „The Wall Street Journal“ parašė, kad naujosios sankcijos „pakenks Europos energetikos saugumui ir sugadins JAV santykius su Europa“ Rusijos naudai.

Šių europiečių manymu, energija turėtų būti tokia pat įprasta prekė kaip muilas. Tačiau užuot leidusios karaliauti komerciniam išskaičiavimui, JAV yra savanaudiškai suinteresuotos daryti politinį spaudimą dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuriuo rusiškos dujos Baltijos jūra tekės į Vokietiją. Apribojus Europos skiriamus išteklius tam projektui, išaugs amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) pardavimas.

Tai yra nelogiška netgi keliais atžvilgiais. Pats Europos dujų verslas yra politiškas. Dujotiekiai, kaip ir geležinkeliai, yra kolonializmo palikimas. Sugriuvus Sovietų Sąjungai, jos turėti dujotiekiai ir naftotiekiai, jungiantys rytus ir vakarus, atiteko buvusioms jos pavergtoms tautoms. Dėl to buvo lengva ir toliau pirkti dujas iš Rusijos, taip pat brangiai ir sudėtingai paskirstyti išteklius. Tie dujotiekiai taip pat padėjo Kremliui eksportuoti savo įtaką ir korupciją. Migloti tranzito mokėjimai ir prekybos susitarimai ne tik praturtino tarpininkus, bet ir leido slaptai (o kartais netgi visai atvirai) pumpuoti pinigus į kaimyninių šalių politines sistemas.

Žlugus Sovietų Sąjungai prireikė net 15 metų, kad Vakarai suvoktų Rusijos energetikos ginklo pavojų. Kremliaus purvinų pinigų ir raumenų demonstravimo kombinacija daugiausiai būdavo matoma buvusiose komunistinėse šalyse, kurios beveik nepatekdavo į Vakarų politikų akiratį. Net po Europos Sąjungos išsiplėtimo 2004-aisiais energetinis saugumas buvo laikomas antraeile problema, kuria rūpindavosi tik savanaudžiai arba į paranoją linkę Europos pakraščio gyventojai.

Tačiau ES Konkurencijos ir Energetikos direktoratų pareigūnų ryžto ir Lietuvos bei kitų vyriausybių herojiškos pozicijos dėka Bendrijos politika tuo klausimu pasikeitė. Ji privertė atsisakyt nusileisti nelinkusios Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ „krepšelio“ ir atskirti didmeninę, mažmeninę ir importo rinkas. Buvo uždrausta taikyti kiekvienai šaliai skirtingas kainas ir taikyti prekybą dujomis ribojančias sąlygas. Bendrija taip pat finansavo naujas jungtis tarp Rusijos šalių klienčių, kad dujos taip pat galėtų tekėti iš šiaurės į pietus, o ne vien iš rytų į vakarus.

Visa tai buvo neapdainuota ES sėkmės istorija – kaip ir naujieji SGD terminalai Lietuvoje ir Lenkijoje, dėl kurių tapo įmanoma importuoti suskystintas dujas iš Amerikos. Tai yra nors ir nedidelė, bet sveikintina atsvara kai kuriose Europos šalyse didžiąją rinkos dalį tebeužimančiai rusiškai prekei.

Žinoma, Rusijai tai nepatinka. Bet kaltinti ji gali tik pati save. Jei Kremlius būtų geriau žaidęs, jis būtų išvengęs nepasitikėjimo ir įtarumo, gaubiančio jo energetikos pramonę. Jis galėjo būti itin teisingas ir skaidrus su savo klientais; tokiu atveju spaudimas pakeisti susitarimus, sudarytus po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais, būtų buvęs visai nereikšmingas.

Jei Kremlius būtų geriau žaidęs, jis būtų išvengęs nepasitikėjimo ir įtarumo, gaubiančio jo energetikos pramonę.

Tačiau pasirinkę taikyti politizuotą ir šališką verslo modelį, Kremlius ir jo sąjungininkai Europoje privalo priimti nuolatinį pasipriešinimą iš įžvelgiančiųjų pavojų. Deja, Europos Komisija nesugebėjo rasti teisinių priemonių, kad sustabdytų „Nord Stream 2“ projektą, o Vokietijos vyriausybė iškėlė verslo santykius su Rusija aukščiau savo sąjungininkų interesų. Laimei, JAV mato šį pavojų ir imasi daryti spaudimą.

JAV administracija neveikia vienašališkai. Kaip dienraštyje „Financial Times“ pažymėjo buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, JAV sankcijų teisės akte numatytos energetikos priemonės nėra automatinės – jos taikomos tik prezidento nuožiūra. To įstatymo tekste aiškiai pabrėžiamas sąjungininkų bendradarbiavimas ir vienybė.

Europiečiams patinka virkauti dėl JAV lyderystės stygiaus į valdžią atėjus Donaldo Trumpo administracijai. Jie turėtų bent sudaryti vaizdą, kad yra šiek tiek dėkingesni, kai šis lyderystė pasireikš.


E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.


Šiame straipsnyje: sankcijosRusijaESNord Stream 2

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
dėjo ruisai su vokiečiais skersą ant amerikos ir lietuviškos kgb banditės

Cha cha cha

Cha cha  cha  portretas
Paskelbti sankcijas Putino Rusijai ir dar atimti iš jos dujų tiekimą Europai tai tas pats, kas iš ubago atėmus terbą, atimti dar ir lazdą.

cia ligonio anglo Lucasiko kliedesiai

cia  ligonio  anglo  Lucasiko kliedesiai   portretas
iskreipto sekso jankiams vizijos , po herojisku lietuvos pusdebiliu kliedesiu ,lietuva tapo naxren nebereikalinga europos sajungos partneriams , nes ystojus y ES su visa galva nere jankiams y raukus kaisiodami pagalius y ratus europos sajungos politikai , jankiams visoj ESpristacius SGD terminalu uz 17 milijardu doleriu ir prizadejus juos uzpildyt [t.y leist atsigaut saviems jankiu skaluniniu duju gamybos verslianykams] prasidejo aktyvus puolimas ant rusu kad netiestu NORD STREM 2 ir neuzpildytu europa pigiom , tris kart kaitresnem gamtinem dujom uz skalunines dujas , todel dabar niekas nebenori jankisku duju dukart brangesniu ir tris kart mazesnio kaitrumo kofeciento.....
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vėluojantis Vakarų atsakas
    Vėluojantis Vakarų atsakas

    Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. ...

    2
  • Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?
    Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?

    Pirmadienį tratėjo valstietiški būgnai ir gaudė policijos fanfaros. Premjeras pompastiškai pasirašė nacionalinį susitarimą, kad mainais į mažus mokesčius verslininkai padidins algas. Apie tai, ar algas biudžetininkams, pavyzdži...

    5
  • Bažnyčios be kryžių
    Bažnyčios be kryžių

    "Gandrai jau pasiekė Afriką", – anądien pasidžiaugė garsus Vakarų Lietuvos sparnuočių stebėtojas ir skaičiuotojas V.Jusys. ...

    4
  • Kam tarnauja A. Veryga?
    Kam tarnauja A. Veryga?

    Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą būtų galima pavadinti šių laikų Tadu Blinda, svieto lygintoju, tik jis, deja, tarnauja ne vargšams, o turtingiesiems. Kaip kitaip vertinti ministro sumanymą ligoniams uždrausti parsivežti i&sc...

    42
  • Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas
    Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

    Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kod...

    1
  • Galia ir valdžia
    Galia ir valdžia

    Lietuvos politinėje padangėje – sujudimas. Politikai suka galvas, kaip jiems įgyti daugiau galios ir perimti arba išlaikyti valdžią. ...

    7
  • Socialdemokratų manifestas prakuroms
    Socialdemokratų manifestas prakuroms

    Kiekvieną dieną sulaukiame naujos socialdemokratų muilo operos serijos. Viskas, ko reikia intrigai išlaikyti, yra. Situacija pasikeičia kas dieną, žiūrovas negali atsipalaiduoti ir geriau nepraleisti jokios serijos. O kiekviena serija baigiasi in...

    3
  • Klinikinių idėjų triumfas
    Klinikinių idėjų triumfas

    Lenkai ir vėl "išdūrė" Lietuvą! Kol mūsiškiai isterijų ideologai klykė apie tuoj įvyksiančią karinę invaziją, o prasidėjus "Zapad" privarė pilną pižamą ir išsilakstė po užsienius, Lenkija tyliai susit...

    24
  • Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?
    Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?

    Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? ...

    1
  • Išgarsėti per kivirčus?
    Išgarsėti per kivirčus?

    Nuomonių įvairovė ir kultūringa diskusija yra demokratijos ir (su)gyvenimo pagrindas. Mūsuose ypač gaji kivirčų tradicija, tarsi tebegyventume akmens amžiuje ir kiekvienas kitoks taikytųsi atimti mamutienos kąsnį arba manytų, kad tavo tas kąsnis ...

    4
Daugiau straipsnių