Kai laimi trečias

Liko visai nedaug valandų iki akimirkos, kai Kauno „Žalgiris“ ir Klaipėdos „Neptūnas“ iškilmingoje LKL uždarymo šventėje pasiims tai, dėl ko liejo prakaitą visą sezoną. Tvirti suaugę vyrai beveik 9 mėnesius - maždaug tiek pat kiek trunka moters nėštumas – taupiai dėjo pergalę prie pergalės, kantriai kentė skausmą dėl pralaimėjimų, kol galiausiai pagimdė. Į apčiuopiamą materiją – aukso žiedus ir sidabro medalius – pavertė savo trapias viltis pakartoti ar net viršyti praėjusių metų pasiekimus.

Paradoksalu, bet nepaisant solidžių sudėčių, tiek kauniečių, tiek klaipėdiečių viltys šalies krepšinio padangėje nuveikti nemažiau nei pernai buvo trapios kaip niekada iki šiol. Atrodytų, kas galėjo būti paprasčiau „Žalgiriui“, prieš tai net 15-ka kartų laimėjusiam Lietuvos krepšinio lygos (LKL) aukso žiedus, tą patį pakartoti ir šiemet.

Vis dėlto nuo pat sezono pradžios  žalgiriečių laivas, gan užtikrintai skrodęs tarptautinius vandenis, murkdėsi klampiame vietos liūne. Kaip pasekmė – žemiausia per visą klubo istoriją užimta 4-oji vieta reguliariajame čempionate ir tragiškos startinės pozicijos prieš atkrintamąsias varžybas. O kliūčių ir pavojų kupiname kelyje – jau pusfinalyje savo aukos tykantis Vilniaus „Lietuvos rytas“ – atrodęs, stiprus kaip reta, be konkurencijos karaliavęs pirmajame etape. Nėra ko slėpti, žaliai baltiesiems labai aiškiai „švietėsi“ jiems gėdinga perspektyva - bilietas į mažąjį finalą ir, geriausiu atveju, bronzos medaliai.

„Rizikavome viskuo. Pralaimėjimas „Lietuvos rytui“ tikrai būtų mūsų sezoną pavertęs pačiu blogiausiu istorijoje. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“, - atvirumo valandėlę pripažino žalgiriečių strategas Gintaras Krapikas.

Tačiau krepšinio dievai ir jų pasiuntiniai žemėje viską apvertė aukštyn kojomis. Kauniečiai sukūrė nedidelį stebuklą, nokautuodami „Lietuvos rytą“, o visai netrukus po triumfo intriguojančioje finalo serijoje pasipuoš aukso žiedais.

Ką stebuklingo nuveikė „Neptūnas“? Sakoma, kad stipriesiems 2-oji vieta yra pati blogiausia, nes nėra nieko apmaudžiau, kaip tapti „beveik“ čempionu.

Vis dėlto klaipėdiečiai tapo širdžių čempionais. Ir ne tik uostamiestyje. Amžina vadintoje „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ kovoje jie tapo trečiąja jėga, pradėjusia naują šalies krepšinio vystymosi etapą. Regis laikai, kai aukso žiedai dar neprasidėjus sezonui buvo maunami tik kauniečiams ar vilniečiams, baigėsi.

Autoritetų nepripažįstančių vaikinų nuo jūros, kuriems dar šiemet gali atsiverti net durys į prestižinę Eurolygą, pavyzdys įkvėps ir kitų miestų klubus. Žvalgydamasi į 2015-uosius vis garsiau ginklais žvangina ir apie didėsiantį biudžetą užsimena ne viena buvusi LKL vidutiniokė.

Panašu, kad 22-ojo Lietuvos krepšinio čempionato bus verta laukti net labiau nei ankstesniųjų.


Šiame straipsnyje: LKLintrigačempionų žiedai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Seijuri

Seijuri portretas
Nieko gero i6 to "Nept8no", o ju vadas Osvaldas Kurauskas yra tipinis kacapelis.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

Daugiau straipsnių