- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos menininkų bendruomenė išgyvena šoką: jėgos struktūrų akiratyje atsidūrė režisierius Kirilas Serebrenikovas. Formali suėmimo priežastis – įtarimai pasisavinus valstybės pinigus, kurių suma eurais veik prilygsta milijonui.
Dėl objektyvumo negalima atmesti tikimybės, kad kaltinimai nėra visai iš piršto laužti. Turbūt nieko nenustebintų, jei pasirodytų, kad K.Serebrenikovas tapo visose viešo gyvenimo sferose Rusijoje klestinčios korupcinės schemos auka: mainais už finansinį rūpestį jo projektu, pvz., sutiko pasirašyti fiktyvias sąskaitas.
Vis dėlto tikroji valdžios sąmokslo prieš režisierių priežastis Rusijos kultūros bendruomenei, regis, labai aiški, tačiau tokia baugi, kad nelabai kas drįsta ją garsiai išsakyti. Bijoma net pakartoti šiurpia klasika tapusius garsiojo vokiečių dvasininko Martino Niemöllerio išsakytus žodžius apie tai, kaip teroro įsibaiminusi visuomenė tampa ne tik jo bendrininke, bet ir auka.
"Kai jie atėjo socialistų, aš tylėjau – aš nebuvau socialistas. (...) Kai jie atėjo manęs, nebebuvo kam kalbėti", – savo tautiečių neveiklumą kritikavo gyvybe už humanizmą vos nesumokėjęs pastorius.
Nepriklausomas menas už valstybės pinigus daugiau neįmanomas.
Daug kartų savaip interpretuoti šie žodžiai taikliai paaiškina ir aplinkybes, kuriomis Rusiją jau sykį drebino valstybinis terorizmas. Tačiau K.Serebrinikovas nesulaukė daug užtarėjų: nutraukti jo persekiojimą reikalauja tik vienetai anaiptol ne didžiausių kultūros korifėjų, jokių palaikymo demonstracijų ar boikotų. Jei represinio aparato taikinyje atsidūrė elito atstovas, kuriam mainais už rusų kultūros užsienyje garsinimą buvo leista atlikti Kremliui naudingo liberalo vaidmenį, kas tuomet gali jaustis saugus?
"Nepriklausomas menas už valstybės pinigus daugiau neįmanomas", – savo išvadą padarė vienas Rusijos ekonomistų. Kad ir pavėluotas, bet labai taiklus pastebėjimas, atrodo, skirtas toli gražu ne vien K.Serebrinikovo tėvynainiams, bet ir visiems lengvatikiams iš užsienio, kurie įsivaizduoja galintys Rusijos valstybinėse kultūros erdvėse kurti esą nepriklausomą laisvą meną.
Šiuolaikinės totalitarinės valstybės yra įvaldžiusios rafinuotų ginklų, sunaikinti jos gali ne vien fiziškai, bet ir dvasiškai. Įteikdamos talentui iš Vakarų nekaltą meno apdovanojimą, paskui – gal net valstybės ordiną. Kol vieną dieną save laisvais vadinamiems menininkams iš Vakarų – it ekskursija po socializmo muliažą sužavėtiems tarpukario Lietuvos rašytojams – bus nebepatogu kalbėti kitaip, nei laukia jį garbinanti auditorija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...