Kai prisiminti nepatogu

Prieš kelias savaites mus paliko rašytojas, branduolinės fizikos profesorius Kazys Almenas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo grįžęs į tėvynę. Faktinis šio komentaro, kurio žanras svyruoja tarp nekrologo ir reportažo, pretekstas yra praėjusią savaitę Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vykę Kazio Almeno skaitymai, kuriuose dalyvavo istorikai, literatūrologai ir fizikai.

K.Almeno literatūrinį palikimą galima vertinti iš įvairių perspektyvų, tačiau iš jų bene pati prasmingiausia yra vadinamoji recepcijos teorija, leidžianti suprasti, kaip autoriaus kūryba buvo ir yra vertinama literatūros institucijų, kritikų ir skaitytojų.

Pagal minėtąją teoriją esama dviejų tipų kūrinių: vieni yra meniški, o kiti – vadinamieji kulinariniai. Tokiu menkinamu pavadinimu tituluojami tie romanai ir poezijos artefaktai, kurie niekaip nepakeičia skaitytojų išankstinių nuostatų. Kaip tokios kulinarinės kūrybos pavyzdį teoretikai dažniausiai įvardija meilės romanus. Skaitytojai žino, ko iš jų tikėtis, ir visi romanų tekstai niekuo nenustebina. K.Almeno gausių istorinių ir detektyvinių pasakojimų kategorija, suprantama, kiek kitokia. Jo romanai apie praeitį ir nusikaltimus yra tarpinio žanro kūriniai, nes galėtų būti priskiriami ir populiariajai literatūrai, ir tokiai, kuri reikalauja intelektualesnio skaitytojo. Vis dėlto nekelia abejonių tai, kad kaip romanų autorius K.Almenas Lietuvoje neišgarsėjo – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas niekada nerengė šio autoriaus skaitymų, skaitytojai, net jei Atgimimo laikotarpiu domėjosi šio autoriaus kūryba, dabartiniais laikais nebalsavo už K.Almeno romanus populiariausių knygų rinkimuose. Skaitymai Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje yra šio autoriaus kanonizavimas, šiam procesui nepriskiriant jokios neigiamos konotacijos. Tiesiog literatūrologai ir istorikai, dalyvavę skaitymuose, linkę pripažinti, kad K.Almeno kūryba yra kanoninė ir neturėtų būti užmiršta.

K.Almeno detektyviniai romanai yra realistiniai. Ši meno kryptis turi įvairių porūšių: socialistinį, kritinį ir socialinį realizmą. Aptariamo autoriaus romanų trilogija "Lietingos dienos", "Vaivos juosta" ir "Trispalvė Iljičiui" yra laisva nuo bet kokios ideologijos, todėl negali būti nei socialistinė, nei kritinė. Detektyviniai pasakojimai plėtojami be jokio aprašomos tikrovės vertinimo – tiesiog objektyviai, kiek tai apskritai įmanoma. Remiantis klasikinėmis literatūros mokslo teorijomis, būtų galima kalbėti apie romanų pasakotoją kaip visažinį, tačiau ne didaktą.

Šviežią ir pastabų žvilgsnį į sovietinę ir posovietinę Lietuvą K.Almenui susiformuoti padėjo išeiviškoji distancija – į daugelį gyvenusiems sovietinėje Lietuvoje įprastų ir beveik nepastebimų dalykų romanų autorius žvelgė itin detaliai, kaip į jam naują tikrovę. K.Almeno atvirumą okupuotai Lietuvai lėmė tai, kad Amerikoje XX a. antrojoje pusėje susiformavo ištisa egzilų intelektualų karta ir grupė, kurios šūkis buvo "Veidu į Lietuvą!", nepaisant to, kokia apskurusi ir nemaloni yra pavergta tėvynė.

K.Almeno pasakojimai apie vėlyvąjį sovietmetį galėtų būti palyginti su pinholo fotografija – tais laikais į kamerą – pasakojimą – įdėtas popieriaus lapas teberyškinamas iki šių dienų.

Detektyvuose aprašyta realybė yra lyg mūsų valstybės, žmonių ir daiktinės tikrovės raidos atskaitos taškas, su kuriuo turėtume lyginti mūsų tobulėjimą ir nesėkmes. Būtent todėl K.Almeno romanai, nepaisant to, kad jų siužetai yra išgalvoti, priskirtini beveik dokumentiniams kūriniams: juose, vadovaujantis antikine literatūros tradicija, vaizduojama tai, ko iš tiesų nebuvo, tačiau galėjo būti. K.Almeno kūrybos skaitymas yra lyg sendaikčių kolekcionavimas – tada, kai būsime pamiršę, kad buvo sovietiniai laikai, apie juos primins autoriaus romanuose aprašyti daiktai ir personažai. Šiame, dabarties, mūsų raidos epizode akivaizdu, kad K.Almenas netapo klasikiniu autoriumi todėl, kad nemalonu prisiminti, kokia sovietinių metų pabaigoje buvo nugyventa ir aptriušusi Lietuva. Be to, K.Almenas savo detektyviniais romanais nepopuliarus dar ir todėl, kad kalba apie dvi masiniam dabarties diskursui nepatogias kategorijas – sąžinę (nes nusikaltėlis paaiškėja tuomet, kai išsiduoda dėl savo sąžinės – nebegali ilgiau slėpti nusikaltęs) ir tiesą (nes, nepaisant interpretacijų galimybių, nusikaltimo faktas vis dėlto buvo).

K.Almenas yra ir turbūt bus sunkiai prisimenamas dėl asmeninės ir kūrybinės vertybinės pozicijos – įgijęs klasikinį išsilavinimą ir sukaupęs gausios gyvenimo patirties, jis dar tikėjo, kad ne melas ir ne išsisukinėjimas valdo pasaulį. Šiuo požiūriu pragmatiškojo K.Almeno tekstai pakyla į praktinės filosofijos lygmenį. Turbūt dera susitaikyti su tuo, kad ne tik romanų autorius, bet ir apie jį kalbantieji nebus labai mėgstami ir liaupsinami.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    5
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    8
  • Finansinio raštingumo ugdymas
    Finansinio raštingumo ugdymas

    Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio ra&sca...

    2
  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

  • Du procentai moralės
    Du procentai moralės

    D.Trumpas. NATO. Du ar keturi procentai BVP? Grėsmės. Ir D.Grybauskaitė ant savo arkliuko – pakeliui į Briuselio olimpus. ...

    12
  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
Daugiau straipsnių