Kai prisiminti nepatogu

Prieš kelias savaites mus paliko rašytojas, branduolinės fizikos profesorius Kazys Almenas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo grįžęs į tėvynę. Faktinis šio komentaro, kurio žanras svyruoja tarp nekrologo ir reportažo, pretekstas yra praėjusią savaitę Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vykę Kazio Almeno skaitymai, kuriuose dalyvavo istorikai, literatūrologai ir fizikai.

K.Almeno literatūrinį palikimą galima vertinti iš įvairių perspektyvų, tačiau iš jų bene pati prasmingiausia yra vadinamoji recepcijos teorija, leidžianti suprasti, kaip autoriaus kūryba buvo ir yra vertinama literatūros institucijų, kritikų ir skaitytojų.

Pagal minėtąją teoriją esama dviejų tipų kūrinių: vieni yra meniški, o kiti – vadinamieji kulinariniai. Tokiu menkinamu pavadinimu tituluojami tie romanai ir poezijos artefaktai, kurie niekaip nepakeičia skaitytojų išankstinių nuostatų. Kaip tokios kulinarinės kūrybos pavyzdį teoretikai dažniausiai įvardija meilės romanus. Skaitytojai žino, ko iš jų tikėtis, ir visi romanų tekstai niekuo nenustebina. K.Almeno gausių istorinių ir detektyvinių pasakojimų kategorija, suprantama, kiek kitokia. Jo romanai apie praeitį ir nusikaltimus yra tarpinio žanro kūriniai, nes galėtų būti priskiriami ir populiariajai literatūrai, ir tokiai, kuri reikalauja intelektualesnio skaitytojo. Vis dėlto nekelia abejonių tai, kad kaip romanų autorius K.Almenas Lietuvoje neišgarsėjo – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas niekada nerengė šio autoriaus skaitymų, skaitytojai, net jei Atgimimo laikotarpiu domėjosi šio autoriaus kūryba, dabartiniais laikais nebalsavo už K.Almeno romanus populiariausių knygų rinkimuose. Skaitymai Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje yra šio autoriaus kanonizavimas, šiam procesui nepriskiriant jokios neigiamos konotacijos. Tiesiog literatūrologai ir istorikai, dalyvavę skaitymuose, linkę pripažinti, kad K.Almeno kūryba yra kanoninė ir neturėtų būti užmiršta.

K.Almeno detektyviniai romanai yra realistiniai. Ši meno kryptis turi įvairių porūšių: socialistinį, kritinį ir socialinį realizmą. Aptariamo autoriaus romanų trilogija "Lietingos dienos", "Vaivos juosta" ir "Trispalvė Iljičiui" yra laisva nuo bet kokios ideologijos, todėl negali būti nei socialistinė, nei kritinė. Detektyviniai pasakojimai plėtojami be jokio aprašomos tikrovės vertinimo – tiesiog objektyviai, kiek tai apskritai įmanoma. Remiantis klasikinėmis literatūros mokslo teorijomis, būtų galima kalbėti apie romanų pasakotoją kaip visažinį, tačiau ne didaktą.

Šviežią ir pastabų žvilgsnį į sovietinę ir posovietinę Lietuvą K.Almenui susiformuoti padėjo išeiviškoji distancija – į daugelį gyvenusiems sovietinėje Lietuvoje įprastų ir beveik nepastebimų dalykų romanų autorius žvelgė itin detaliai, kaip į jam naują tikrovę. K.Almeno atvirumą okupuotai Lietuvai lėmė tai, kad Amerikoje XX a. antrojoje pusėje susiformavo ištisa egzilų intelektualų karta ir grupė, kurios šūkis buvo "Veidu į Lietuvą!", nepaisant to, kokia apskurusi ir nemaloni yra pavergta tėvynė.

K.Almeno pasakojimai apie vėlyvąjį sovietmetį galėtų būti palyginti su pinholo fotografija – tais laikais į kamerą – pasakojimą – įdėtas popieriaus lapas teberyškinamas iki šių dienų.

Detektyvuose aprašyta realybė yra lyg mūsų valstybės, žmonių ir daiktinės tikrovės raidos atskaitos taškas, su kuriuo turėtume lyginti mūsų tobulėjimą ir nesėkmes. Būtent todėl K.Almeno romanai, nepaisant to, kad jų siužetai yra išgalvoti, priskirtini beveik dokumentiniams kūriniams: juose, vadovaujantis antikine literatūros tradicija, vaizduojama tai, ko iš tiesų nebuvo, tačiau galėjo būti. K.Almeno kūrybos skaitymas yra lyg sendaikčių kolekcionavimas – tada, kai būsime pamiršę, kad buvo sovietiniai laikai, apie juos primins autoriaus romanuose aprašyti daiktai ir personažai. Šiame, dabarties, mūsų raidos epizode akivaizdu, kad K.Almenas netapo klasikiniu autoriumi todėl, kad nemalonu prisiminti, kokia sovietinių metų pabaigoje buvo nugyventa ir aptriušusi Lietuva. Be to, K.Almenas savo detektyviniais romanais nepopuliarus dar ir todėl, kad kalba apie dvi masiniam dabarties diskursui nepatogias kategorijas – sąžinę (nes nusikaltėlis paaiškėja tuomet, kai išsiduoda dėl savo sąžinės – nebegali ilgiau slėpti nusikaltęs) ir tiesą (nes, nepaisant interpretacijų galimybių, nusikaltimo faktas vis dėlto buvo).

K.Almenas yra ir turbūt bus sunkiai prisimenamas dėl asmeninės ir kūrybinės vertybinės pozicijos – įgijęs klasikinį išsilavinimą ir sukaupęs gausios gyvenimo patirties, jis dar tikėjo, kad ne melas ir ne išsisukinėjimas valdo pasaulį. Šiuo požiūriu pragmatiškojo K.Almeno tekstai pakyla į praktinės filosofijos lygmenį. Turbūt dera susitaikyti su tuo, kad ne tik romanų autorius, bet ir apie jį kalbantieji nebus labai mėgstami ir liaupsinami.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    7
  • Teatrą – į visus namus
    Teatrą – į visus namus

    Neužrašytos tautosakos lobynuose esama sakmės apie tai, kaip elektros tiekimo trikdžiai teritorijoje X pagerino jos demografinę situaciją. ...

    1
  • Latvijos rinkimų galvosūkis
    Latvijos rinkimų galvosūkis

    Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp i&scaron...

    1
  • Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?
    Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

    Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros ...

  • Nykštukiniai milžinai
    Nykštukiniai milžinai

    Lietuviai, gavę valdžios titulų, nuo neatmenamų laikų geresni už kitus. Nuo tada, kai išsivystė plikbajorio sindromas. Nuogi, basi, bet prieš apsirengusį nosis užrietę. Ir jokios negandos nepadeda pasveikti, nusileisti ant žemės. ...

    1
  • Kai durniams ploja naudos gavėjai
    Kai durniams ploja naudos gavėjai

    Nejaugi Lietuvai visą laiką vadovavo vieni debilai? Tai jie, pardavę "Mažeikių naftą", dar ir patys lieka skolingi, tai alkanų pensininkų akivaizdoje stato stadionus už 80 mln., tai pagaliau išsinuomoja dujinį ferarį už bemaž 200 ...

    15
  • Prabanga nepolitikuoti
    Prabanga nepolitikuoti

    Pamenu, prieš ketverius metus, pirmąkart atėjusi į dienraštį, sulaukiau klausimo: "Apie ką norėtum ir galėtum rašyti?" "Beveik viską, išskyrus sportą ir politiką", – tada su jaunatvišku mak...

    6
  • Skolingi išauginusiesiems laisvės medį
    Skolingi išauginusiesiems laisvės medį

    Kankintas, niekintas, nužudytas ir galiausiai niekingai pakastas kapinių patvoryje okupantų ir jų tarnų rankomis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas liko ištikimas laisvei ir Tėvynei. Praėjusį savaitgalį pagaliau garbingai palaidojome šį did...

    8
  • Pramogų parkas „Seimas“
    Pramogų parkas „Seimas“

    Ko tik nenugirsi Seimo kabinetuose ir komitetuose, smagu klausytis, disneilende daug nuobodžiau. Štai užsuko žmogus į Seimo kultūros komitetą ir išgirdo labai rimtai svarstant visi skaitėme ką. ...

    10
Daugiau straipsnių