Kaip čia mes dabar atrodome?

Neseniai viename darbiniame susirinkime aptarinėjant einamus reikalus grupės vadovas reziumavo: pasikviesime kelis svečius iš užsienio, surengsime trumpus susitikimus su jais nedidelėse grupelėse, ir mūsų tarptautiškumo rodikliai metinėje ataskaitoje atrodys visai neprastai.

Suprantu, ataskaitos reikalingos.

Žinau, kad daug dažniau, nei mes norėtume, jos iki negalėjimo formalios ir su realybe prasilenkia šviesmečiais. Žinau, kad remiantis tomis „kosminių istorijų“ ataskaitomis rengiami pasiūlymai, daromi apibendrinimai, prognozuojamos tendencijos, sudaromi reitingai. Į tuos reitingus kreipiamas dėmesys, dėl jų netgi kovojama.

Šią situaciją talentingai įvardino nežinomas autorius: „Specialistai sako, kad gyvenimas gerėja. Žmonės su tuo nesutinka. Bet jie nėra specialistai“.

Kaskart išgirdusi klausimą „Kaip mes čia atrodysime?“ ar jo variacijas ta pačia pasirodymo prieš kitus tema švelniai kalbant, ypatingai suklūstu ir kaip žmogus, ir kaip specialistas.

Klausimas, sakyčiau, egzistencinis, lydintis mus visais amžiaus ir socialinio aktyvumo etapais.

Turbūt ne vienas buvome tėvų išbartas, kad patrynėme gražų akmenuką į suknelę ar nesėkmingai stryktelėjome per vienintelę rastą kieme balą, tai yra nesugebėjome nesupurvinę šventinių rūbelių nueiti iki svečių: „Kaip mes čia dabar su tavim tokiu atrodysim?”

Paauglystė daugumai garantuotai nepraėjo be graudžių prašymų „Būk gera, susiprotėk, tik ne tie džinsai, ne tas sijonas, tik ne tatuiruotė, ką kaimynai apie mus pasakys?”

Praleisti metus ar daugiau be studijų po mokyklos baigimo dar dešimt metų atgal pagal visuotinus standartus buvo už masinio supratimo ribos. Tai net turėjo pavadinimą – prarasti metai. Atsisakyti patogaus darbo šiltame gražiame kabinete patogioje miesto vietoje su tegul nepribloškiančiu atlyginimu, nuline atsakomybe, nesunkiu, dažnai nenupasakojamu darbu ir dabar daugumai visiškai nesuprantamas poelgis. Tas neatrodo nei protingai, nei gerai prieš kaimynus ir giminaičius. Koks, beje, jų išsilavinimas, kokios patirtys ir pasiekimai? Et, nesvarbu.

Ilgainiui išaugame iš to amžiaus, kai patys ar tėvų prašomi visgi kiek nerimaudavome, ką pagalvos kiti. Daugeliui su branda ateina aiški mintis – dabar tegu kiti nerimauja, ką apie juos pagalvosiu aš.

Paradoksas, tačiau didžiąja dalimi tas neišvirsta į pozityvą ir neatneša socialinių pokyčių.

…Štai ir sugrįžome prie ketvirčio, pusmečio, metinių ataskaitų rašymo. Nes atrodyti yra daug svarbiau, nei būti. Nes aprašyti mes mokame, o štai sukurti, sudominti, įtraukti kitus, kad ir jie matytų prasmę, kad jaustų, jog jų darbas, prisidėjimas reikalingas ir daro regimą mažą pokytį – et, kam?

Beje, laikas pasisakyti apie kitus, tai yra tuos, kuriems turėjome neužkliūti augdami, su kuriais dirbame bendruose projektuose, kurie balsuoja priimdami sprendimus darbo vietose, ministerijose, Seime. Sakote, sovietinis paveldas? Gali būti, tačiau ne tik. Keliose Europos šalyse atlikto tyrimo rezultatas šaltai ir objektyviai konstatuoja:

– 90 procentų bendrapiliečių iš esmės patenkinti turimu socialiniu paketu ir gyvenimu. Žinoma, jie išreiškia nepasitenkinimą turimomis sąlygomis, atlyginimo ar pašalpos dydžiu, tačiau jų troškimas paprastas – namai, televizija, šaldytuvas;

– 9 procentai turi daugiau norų, turi ir ambicijų, tačiau nieko nedaro, kad juos įgyvendintų;

– 1 procentas aplink mus esančiųjų turi ir svajonių, ir tikslų, ir net kryptingai veikia, kad jie būtų pasiekti bei įgyvendinti.

Skaičiai išblaivina. Kalbama be sustojimo apie kūrybiškumo svarbą darbo vietose, švietimo institucijose, versle, kasdieniniame gyvenime – turbūt dabar aiškiau, kodėl su tokia pat sėkme apie tai kalbėsime dar tiek pat. 90 procentų nepajudės. 9 procentai pagalvos. 1 procentas ims ir padarys.

Tai ...kaip mes čia dabar atrodome?


Šiame straipsnyje: studijosskaičiaiataskaitos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių