Kaip finansus planuoja Lietuvos šeimos?

„Swedbank“ Finansų instituto atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė (45 proc.) Lietuvos gyventojų savo šeimoje arba poroje turi bendrą biudžetą. Jie skiria laiko pajamų ir išlaidų planavimui, to plano laikosi ir kartu sprendžia iškilusius finansinius iššūkius. Trečdalis gyventojų pajamas planuoja atskirai, bet yra pasiskirstę, už kokias išlaidų grupes yra atsakingi.

Ką mums sako šie skaičiai? Viena vertus, finansiškai lietuviai yra „šeimyniškesni“ nei latviai ar estai, kurie drauge su antrąja puse biudžetą planuoja rečiau. Kita vertus, tyrimas pateikia apibendrintą informaciją ir už skaičių slypi tikros istorijos. Tad ko galima iš jų pasimokyti valdant savo šeimos ar poros finansus?

Vienišai mamai – iššūkiai

Pasakodama apie savo finansinę padėtį vilnietė Lina (vardas pakeistas), auginanti 8 ir 11 metų vaikus, nieko negražino: „Ji katastrofiška“.

„Gyvenu nuo algos iki algos. Jei negaučiau pagalbos iš giminių ir draugų, nežinau, kaip išgyvenčiau – manau, tiesiog ieškočiau galimybių išvažiuoti svetur. Man finansiškai sunkiausia šildymo sezonu, o jei ne viską pajėgiu susimokėti – dar ir pavasarį, nes tada, ar likai skolingas už mėnesį, ar pritrūkai kelių eurų, vis vien gauni šaukimą į teismą už skolas ir tenka bendrauti su antstoliais“, – prisipažino Lina.

Ji stengiasi taupyti, užsidirbti papildomai, tačiau apie finansinę saugumo pagalvę – sukauptas 3-6 mėn. atlyginimo dydžio santaupas – šiuo metu negali net pagalvoti. Beveik visas pajamas ji išleidžia pagrindinėms reikmėms, tai yra, būsto paskolai, jo išlaikymo mokesčiams ir maistui. Per vaikų gimtadienius jų draugų tėvams ji paprastai pasako, kokių dovanų jiems reikia: batų, drabužių ar kitų reikalingų, o ne trokštamų daiktų. Vasarą Lina važinėja dviračiu, vaikai į mokyklas ir atgal traukia viešuoju transportu.

Liūdna, tačiau tokių šeimų Lietuvoje yra nemažai. „Swedbank“ Finansų instituto atliktas tyrimas parodė, kad 39 proc. namų ūkių iš santaupų neišgyventų ilgiau nei mėnesio. Liną galima pagirti už tai, kad ji nenuleidžia rankų ir randa įvairių sprendimų. Visgi siūlyčiau vaikus skatinti taupyti, nors po labai nedaug, kad jie ugdytų gerus finansinius įpročius.

Racionali pora – mažais žingsniais tikslo link

Kitas pavyzdys – Simonos ir Arūno (vardai pakeisti) pora. Kiekvienas iš jų savo biudžetą planuoja naudodamasis mobiliąja programėle. Abu taupo bendriems finansiniams tikslams ir yra sutarę, kiek pajamų kiekvienas turi atidėti kas mėnesį.

„Mūsų poroje savaime suprantama, kad apie pinigus kalbėtis būtina. Neseniai diskutavome, kuris taupymo tikslas mums šiuo metu yra svarbiausias: vestuvės, vasaros atostogų kelionė ar pradinis įnašas būsto paskolai. Puikiai suprantame, kad per artimiausius metus susitaupyti viskam nepavyks. Po ilgos diskusijos nusprendėme: vestuvės mums šiuo metu nėra svarbiausias prioritetas, tad jas kol kas atidėsime. Per kelis artimiausius metus norėtume įsigyti nuosavą būstą, todėl taupymas pradiniam įnašui šiuo metu yra svarbiausias mūsų tikslas. Visgi atostogų nenorime atsisakyti, tačiau nusprendėme vykti kur nors nuosavu automobiliu arba paieškoti pigesnių paskutinės minutės pasiūlymų“, – papasakojo Simona.

Jiedu, kaip ir 33 proc. lietuvių šeimų, išlaidas yra pasidalinę. Arūnas moka už buto nuomą bei automobilio priežiūrą ir kurą, o Simona – už komunalines paslaugas, apsipirkimus parduotuvėse ir valgymą ne namuose. Asmeninius pirkinius kiekvienas įsigyja iš savo pinigų.

Iš šios poros galima pasimokyti drąsos atvirai tarpusavyje kalbėti apie pinigus bei gebėjimo dėlioti finansinius prioritetus. Visgi šiai porai patarčiau neužmiršti, kad vienas iš svarbių taupymo tikslų galėtų būti ir „finansinės pagalvės“ sukaupimas nenumatytiems gyvenimo atvejams, o taip pat kaupimas savo pensijai.

Aiškus finansinis planas – rami šeima

Ernestas ir Agnė (vardai pakeisti) augina 1,5 metų vaiką. Ernestas dirba nedidelėje įmonėje, žmona motinystės atostogose. Abu žino bendras šeimos pajamas, ir aptaria visus pirkinius, kurie viršija 100 eurų sumą. „Mums daugiausia diskusijų kyla dėl išmanių įrenginių, kuriuos aš noriu pirkti, o žmona man neleidžia“, – juokėsi Ernestas. Ernesto ir Agnės šeima yra viena iš 62 proc. Lietuvos šeimų, kurios sprendimus dėl didesnių pirkinių priima kartu.

Kadangi Agnė gauna tik motinystės išmoką, kuri pritaikius lubas siekia apie 480 eurų, Ernestas moka visus mokesčius, įskaitant būsto paskolą, mokesčius už komunalines paslaugas, draudimo įmokas, taip pat padengia automobilio išlaikymo kaštus, vaiko užsiėmimus. Agnė rūpinasi maistu ir namų apyvokos daiktais. „Kiekvieno mėnesio pradžioje mes atidedame po 20 proc. savo pajamų, o mėnesio pabaigoje pasižiūrime, kiek liko pinigų. Jei jų lieka pakankamai, dalį dar atidedame į taupomąją sąskaitą. Joje yra sukaupta vadinamoji „finansinė pagalvė“, bet mes nelaikome tos sumos neliečiamos, ir kai prireikia pinigų didesniam pirkiniui, pasinaudojame jais, o po to vėl grąžiname“, – pasakojo Ernestas.

Jis šeimos finansinį gyvenimą apibūdina vienu žodžiu „ramus“. „Mūsų finansiniame gyvenime nebūna netikėtumų. Mane stebina tik žmonos pomėgis taupyti – dėl 15 proc. nuolaidos ji gali važiuoti į kitą miesto pusę, o nulėkusi į išpardavimą sugaišti jame begalę laiko, rinkdama ir pirkdama pigiau parduodamas kūdikių prekes. Kadangi auginame mažą vaiką, daug laiko leidžiame namuose, aš į darbą važinėju viešuoju transportu, tad kasdienės išlaidos nėra labai didelės“, – kalbėjo jaunasis tėvelis.

Šią šeimą tikrai reikia pagirti už taupumą ir gebėjimą naudotis nuolaidomis. Tačiau taip pat patarčiau visuomet įvertinti ir tai, kiek laiko ar kitų išteklių, pavyzdžiui, kuro skiriama jų medžioklei, ar spėjami suvartoti visi nusipirkti maisto produktai. Jauni tėvai gali daug sutaupyti, jei augindami vaiką perka kitų tėvų internetu parduodamus drabužius ir daiktus.

Svarstant apie mamos grįžimą į darbo rinką, reiktų labai atidžiai paskaičiuoti, kiek kainuos transportas, auklės ar darželio paslaugos. Labai sveikintinas įprotis kaskart atidėti 20 proc. pajamų, tik vertėtų susitarti, kuri šių santaupų dalis nebus judinama vos prireikus – patariama, kad saugumo pagalvė visada būtų pilna.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    7
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    2
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
Daugiau straipsnių