- Aušra Lėka
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aušra Lėka
Viso pasaulio pažangiausios valstybės diskutuoja, kaip gerinti savo vaikų ugdymą, nes visi supranta: kas bus geriausi švietimo srityje, bus geriausi ir visur kitur. Diskutuojame ir mes. Tik klausimas, apie ką.
Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusios diskusijos objektas buvo, ar prastėjant ugdymo rezultatams reikia sutrumpinti ir taip vienus trumpiausių Europoje mokslo metus. Tačiau karštų ginčų nekilo, nes sveikas protas neleistų pasakyti, kad juo labiau kur atsilieki, tuo mažiau reikia skirti laiko darbui.
Pagrindinis argumentas prieš ilgesnius mokslo metus, tiksliau tokius, kokie jie buvo prieš keletą metų ir kokie dar vis yra trumpesni nei nemažoje dalyje valstybių, – karštis. Tačiau tereikia, kaip ir per speigą, kad specialistai įvardytų higieninės normos kartelę, kada galima į mokyklą neiti. Be to, juk kažkaip mokosi kur kas karštesnio klimato šalių vaikai, o pasaulis seniai išrado kondicionierius.
Manipuliuoti nuomone ir emocijomis tokioje jautrioje srityje kaip švietimas Lietuvoje sekasi puikiai.
Galų gale, labiausiai mūsų mokyklose trūksta patirtinio, projektinio mokymo ne klasėse, o gamtoje, muziejuose, bibliotekose, kitose įstaigose. Ir nemažai mokyklų mokėsi jose, kol kitos įkaitusioje klasėje pasodindavo vaikus žiūrėti filmukų.
Agituojantys už trumpesnius mokslo metus užmiršta ir nuolatinius skundus, kad mokiniai perkrauti, programos neįmanomai plačios ar kad vasarą vaikų nėra kur dėti.
Diskusijoje dauguma siūlė daugiau lėšų skirti pažintinei veiklai, aprūpinti mokyklas kondicionieriais, o ne trumpiau mokytis. Tačiau šį renginį ministerija organizavo, nes Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausoje net 81,6 proc. savivaldybių, o būtent jos yra mokyklų steigėjos, siūlė grįžti prie trumpesnių mokslo metų. Tad ką apklausė Savivaldybių asociacija, galų gale, kokiu tikslu?
Manipuliuoti nuomone ir emocijomis tokioje jautrioje srityje kaip švietimas Lietuvoje sekasi puikiai. Kur kas sunkiau – kokybišku ugdymu užtikrinti savo vaikams ir visai valstybei ateitį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
