Kaip mes „Radistus“ socdemams pirkom

Kelis kartus esu sakęs, kad man draudimas juridiniams asmenims remti partijas neatrodė (iki šiol neatrodo) itin protingas ir didinantis skaidrumą. Mat anksčiau, nors ir post factum (t. y. po rinkimų), galėdavau susirasti informacijos, kas ir kaip parėmė vieną arba kitą partiją. Tai man padėdavo bent šiek tiek suprasti, kokia verslo grupė kuriuos politikus remia ir kodėl kartais priimami tokie keisti sprendimai.

Žinoma, įvairių žaidimų su ta parama, jos tikruoju dydžiu ir forma buvo, kaip ir „juodųjų buhalterijų“ bei buhalterių. Kriminalizavę tokį rėmimą sulaukėme standžiai suguldytų pinigų degtinės dėžutėje ir panašių istorijų. Didžiausia bėda, kad į politinio gyvenimo sceną aktyviai žengė specialiosios tarnybos. Dabar jos, paakintos savo vadovų, selektyviai atrenka, kokią informaciją ir kada atskleisti visuomenei. Tokia praktika kartu su viešųjų ryšių specialistų polėkiu yra galingas ginklas ką nors paskandinti auksiniame šaukšte arba ilgai nuodyti už taurę vyno, išgerto pietaujant su verslininkais.

Kadangi svetimus pinigus skaičiuoti negražu, pabandysiu nedrąsiai pažvelgti, kur keliauja mano ir jūsų pinigai, kuriuos sumokame kaip mokesčius ir kuriuos perskirsto politikai. Dažnai nutinka, kad paskiria juos sau.

Jau kelerius metus būtent biudžeto pinigais remiamos politinės partijos. Daugiausia rinkėjų balsų surinkę dariniai gauna ir dosniausią išmoką. Lyg ir logiška, teisinga, nes už demokratijos vaisius reikia mokėti, net jei esi visiškai apolitiškas asmuo. Kartais vaisiai saldūs, o kartais trenkia puvėsiu. Turbūt priklauso nuo požiūrio ir nuo to, kaip auginami.

Aušra Lėka „Lietuvos žiniose“ išsamiai išnagrinėjo, kaip partijos pernai rinko ir naudojo lėšas. Žurnalistė konstatuoja: „Paanalizavus, kur pinigus leidžia partijos, atrodo, kad jos yra savo vidinius poreikius tenkinančios žmonių grupelės, nors trys ketvirtadaliai tų lėšų – piliečių dotacija.“

Partijos nurodė pernai gavusios per 6,7 mln. eurų, didžioji dalis – daugiau kaip 5,1 mln. eurų – valstybės dotacija, ji siekė 76 proc. visų pajamų, 2016-aisiais – 57 procentus. Taigi bent jau procentine išraiška už partijas kasmet mokame daugiau. Ar daugiau naudos ir skaidrumo sulaukiame, abejoju.

Nevarginsiu skaičiais, kurių minėtoje analizėje yra daug ir labai iškalbingų, kad ir faktas, jog kiekvienas socialdemokratas savo partijai pernai skyrė vidutiniškai 14 eurų, konservatorius – truputį daugiau nei 4 eurus, „žaliasis valstietis“ – 1,6 euro. Todėl partijos ima paskolas iš bankų ir leidžia jas savo vidiniams poreikiams tenkinti.

Galbūt sutikčiau, kad suvažiavimai ir susirinkimai turi vykti, jiems organizuoti reikia lėšų. Tačiau pamatęs, jog beveik 48 tūkst. eurų socialdemokratams kainavo sąskrydis, pagarsėjęs viešojoje erdvėje įkaušusių jo dalyvių muštynėmis, o vakaro laukiamiausia dalimi tapo „Radistų“ pasirodymas“, raukiu antakius. Kodėl tokie baliai-festivaliai turi būti apmokami mokesčių mokėtojų pinigais? Manau, panašių dalykų rastume ir kitų partijų ataskaitose, tik gudresni jas paslepia po eilute „kitos išlaidos“ arba surengia vidinius mokymus savo partijos nariams, ima valdyti bei išlaikyti nekilnojamąjį turtą ir panašiai. Todėl dar kartą prieinu prie išvados, kad remti politines partijas iš biudžeto nėra pats geriausias ir teisingiausias sprendimas. Mano pasitikėjimas tokiu modeliu, peržvelgus partijų išlaidų ataskaitas, tik sumažėjo, nes nenoriu nė cento skirti „Radistų“ juokeliams socdemų sąskrydyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

K

K portretas
Gerai parašyta. Pilnai pritariu.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių