Kaip mokytojus moko instrukcijos

Vyriausybė pranešė, kad nuo kitų mokslo metų atlyginimai mokytojams bus skaičiuojami nebe už valandas, o už etatą. Tai yra, ne tik už pamokas, bet ir kitus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus. Etatinio darbo apmokėjimo modelį vyriausybė žada įvesti iki 2019-ųjų rugsėjo. Tam iš biudžeto turi būti skirti 95 milijonai eurų.

Kad visa tai virstų tikrove, Seimas turi priimti vyriausybės parengtas įstatymo pataisas. Premjeras teigia, kad pataisoms pritarus, mokytojų atlyginimas didės vidutiniškai 200 eurų ir ne tik užtikrins didesnį mokytojų saugumą, bet ir pagerins ugdymo kokybę.

Dėl pirmojo dalyko sunku ginčytis. Daugiau uždirbdamas mokytojas tikrai jausis saugesnis, jis turės daugiau pinigų nusipirkti knygą ir laiko ją perskaityti, nes neturės prasimanyti pinigų papildomais darbais greta pagrindinio. Bet ar tikrai etatinė apmokėjimo sistema ir tiktai ji išgelbės mokytojo profesiją ir padės paversti prestižine, kaip skelbia viena išgarsinta idėja Lietuvai? (Kad ji gera ir reikalinga greičiausiai mažai kas abejoja; kas tiksliai nustato, kad profesija yra prestižinė ir kokiais konkrečiais žingsniais to pasiekti, mažai kas yra pasakęs. Bent jau iš tų, kas priima sprendimus).

Šiomis dienomis socialiniuose tinkluose paplito matematikos uždavinio –standartizuoto testo – antraklasiams tekstas ir instrukcija, kaip vertinti sprendimus. Vaiko atsakymas, kad turėdamas 91 eurą jis gali nusipirkti 80 eurų kainuojantį smuiką – pagal testo vertinimo instrukciją – tevertas nulio taškų, nes mokinys nepaaiškino, jog 91 yra daugiau už 80.

Įrašą paskelbęs matematikas pajuokavo, kad abejoja, ar pats teisingai išspręstų tokį testą. Ir sukėlė aktyvią diskusiją – ar tokiais vertinimais vaikas skatinamas mąstyti, ar tiktai išmokti, ko iš jo reikalaujama pagal instrukcijas. Mokiniai netruko pasidalinti patirtimi, kad paskutinėse klasėse mokytojai rodo, kaip atlikti testus, kad sprendimai atitiktų tas instrukcijas, nes kitaip, jeigu atsakymas ir bus teisingas, gero įvertinimo jie negautų.

Instrukcijos ir jų kūrėjai irgi atsiėmė savo. Vieni jas rašančius biurokratus  pavadino parazitais, o vykdančiuosius mokytojus – vaikų baudėjais, kurie atsijungia savo protą.

Taip pat buvo sakančių, kad mokytojai nekalti, nes patys yra įsprausti į rėmus.

Buvo ir mokykloje dirbusi lituanistė, kuri paklausė – jeigu mokytojas be instrukcijos nesugeba įvertinti antros klasės uždavinio, tai kas tuomet dedasi su vyresniųjų klasių sudėtingais rašiniais.

Ir dar kažkas paklausė – o kas, jeigu ne mokytojai turi kelti į viešumą tokias instrukcijas ir klausti, kam jos reikalingos, kokiu būdu mokinyje padeda ugdyti žmogų, ne paklusniai vykdantį, bet besidomintį, mąstantį ir kuriantį. Ir kada mokytojai išeis į gatves – ne dėl atlyginimų, o dėl to, kad biurokratinės instrukcijos jiems tokio žmogaus auginti neleidžia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių