Kaip (ne)griausime demokratiją, balsuodami nuo šešiolikos

Dar šį pavasarį aktyviausias Lietuvos jaunimas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) asamblėjoje sutarė dėl balsavimo nuo šešiolikos metų įteisinimo savivaldybėse. Tai siunčia aiškią žinutę – į šį klausimą reikia pažvelgti atidžiau, ne tik kaip į teorinę galimybę. Tad kyla klausimas, kodėl to reikia ne tik jaunimui, bet ir visai Lietuvai?

Nėra naujiena

Iniciatyvos kaip ši, suteikiančios daugiau įsitraukimo galimybių jaunesniems žmonėms, jokia ne naujiena.  Štai Austrijoje balsuoti nuo šešiolikos metų savivaldybių tarybų rinkimuose galima jau nuo 2007 m. Lenktynėse mus lenkia istoriškai ir geografiškai artima Estija bei bent tuzinas kitų valstybių.

Vis dėlto pokyčiai vyksta ir Lietuvoje. Po naujų įstatymo pataisų jau pavasarį kandidatuoti į merus ar tarybos narius galės aštuoniolikos ar devyniolikos metų sulaukęs žmogus, nors anksčiau pasinaudoti šia teise galėjo tik dvidešimtmetis. Vis dažniau diskutuojama apie kandidatavimo į Seimo narius ar prezidentus amžiaus cenzo mažinimą.

Lietuviškame ar pasauliniame diskurse minimų veiksnių, kodėl politinis amžius ankstėja, ne vienas. Vieni mano, kad pats demokratiškumas suponuoja įvairesnių grupių įtraukimą ir  balsavimas nuo šešiolikos metų – demokratijos plėtros dalis. Kiti kalba apie praktinį priemonės veikimą, motyvuoja pasauline praktika, kuri dažniausiai pasiteisina: jauni žmonės ugdo balsavimo įprotį, jaunimo klausimai tampa aktualesni, jaunimo politikoje daugėja.

Paminėtinų argumentų aktualumas neabejotinas, bet kartais jo neužtenka. Tad kyla esminis klausimas, kodėl būtent šios kadencijos metu turėtų būti nuspręsta įteisinti balsavimą nuo šešiolikos metų?

Pabandysiu klausimą aptarti nekartodama kitų politikų paminėtų aspektų, siekdama į šią temą pažvelgti kitu kampu.

Per mažai dėmesio

Lietuvoje – opi demografinė problema. Migracija, mažas gimstamumas, pensinio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas veikia daugelį politikos sričių. Regioninė jaunimo politika – ne išimtis.

Praktinė politika, kuri pati savaime yra labiau pragmatiška nei idealistiška, suponuoja, kad grupės, kurių yra mažiau, atstovaujamos silpniau. Regione likus menkesniam kiekiui jaunimo, politikai verčiau kalba didesnę auditoriją aprėpiančiomis temomis.

Nors sumažėjusį kiekį gali kompensuoti mobilizuotos visuomenės grupės, kaip organizacijos, bet demografinė situacija neigiamai veikia ir jas. Bendruomenėms reikia stiprių komandos žaidėjų, atkaklių lyderių. Visai kaip krepšinyje. Jeigu norime talentų – turime juos ugdyti. Kokybinis filtras veikia tik kalbant apie kiekybę. Tai pasakytų ne vienas treneris, ne vienas organizacijos vadovas, ne vienas mokytojas, pasakyčiau ir aš.

Jeigu politikos mokslininkas Davidas Eastonas būtų gyvas, šioms prielaidoms turbūt neprieštarautų. Nes būtent jo sukurtas "Black box" (liet. juodosios dėžės) modelis puikiai atspindi minėtus aspektus. Mažesnis žmonių skaičius ir silpnesnė interesų grupių veikla lemia menkesnį politikų dėmesį. Juk politika – it dėžė: ji ribota ir ne viskas į ją telpa. Ar tik jaunimas nebus iš jos išmestas?

Gal ir bus, jei nieko nedarysime. Gal ir nebus, jeigu imsimės reikiamų veiksmų. Todėl būtent šiame kontekste siūlau kalbėti apie didesnį jaunimo politikos klausimų prioritetiškumą, balsavimo nuo šešiolikos metų savivaldybių rinkimuose įteisinimą. Atsakomybę prisiimti reikia. Ir tai daryti reikia dabar.

Nors delsimas kartais atrodo neutralus, bet šiuo atveju jis  neigiamas ir kuriantis užburtą ratą. Jaunimo politikoje užsimezgusios problemos, kurios nėra sprendžiamos, laikui bėgant didėja. Vice versa. Suaugusių žmonių problemos  atsiliepia jų vaikams. Juk net paprasčiausias gerklės skausmas  gali virsti ūmine liga, o atmestinas požiūris – gyvenimo stiliumi. Mastai skirtingi, bet principas panašus.

Dovana jauniems žmonėms

Nematau svarių argumentų, kodėl balsavimo nuo šešiolikos metų iniciatyva neturėtų būti įgyvendinta ar pakenktų. Nenoriu paviršutiniškai vertinti kritikos. Priešingai. Ji itin vertinga. Tik kartais pastabos primena argumentus prieš demokratiją kaip tokią savaime. Vis dėlto kritika išgrynina esminę priemonę, kuri negali būti atsiejama nuo balsavimo amžiaus ankstinimo. Tai švietimas.

Demokratija gana dažnokai siejama su Apšvietos idėjomis. Pažanga, apie kurią kalbama šioje visuomenės struktūroje, neatskiriama nuo kokybiško švietimo. Todėl akivaizdu, kad tokie veiksmai kaip švietimo programų atnaujinimas, pedagogų ruošimas, tinkama komunikacija su savivaldybėms ir mokyklomis – neišvengiama ir būtina balsavimo nuo šešiolikos metų įteisinimui.

Tad kyla kitas esminis klausimas: ar politikai ir susitelkusi pilietinė visuomenė sugebės tai padaryti kartu? Žinau, kad jaunimo organizacijos šį klausimą mato kaip svarų ir strateginį žingsnį jauniems žmonėms. Lieka kviesti skirtingų partijų atstovus susitelkti, palikti partinius interesus nuošalėje ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga padovanoti dar vieną dovaną jauniems žmonėms. Pirmyn!



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mokykloje reikia pasimokyti

Mokykloje reikia pasimokyti portretas
Čia tas motas ir Gggg - mažaraštis (-iai), Vienas su antikvariniu, neišauklėtas, o kaip rašinėti trokšta! Jam ´siŪlau´, ´gYmimo´, ´neneša atsakomybės´ (kaip terbos), ´nemĄstantys´, ´neiŠprusĘ´, ´vagiŲ´. O juk tas Gggg turi klaviatūroje raidę š ir ų

Klaudijus

Klaudijus portretas
Lietuvoje dar labai trūksta demokratijos. Net žiniasklaidoje. Parašiau į α nuomonę. Nebuvo joje necenzūrinių žodžių, asmeninių įžeidinėjimų, tik kritika. Tačiau buvo uždaryti man komentarai. Štai jums ir demokratija Lietuvoje, kaip Maskvoje - su cenzūra.

Motai, maldauju -

Motai, maldauju -  portretas
mokykis lietuvių gramatikos, o tik po to rašinėk. Baisu !!!
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    11
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių