- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
V. Beržiūnas
Netyla diskusijos dėl vadinamųjų Lietuvos lenkų – nuo 1991 m. galiojančios taisyklės numato, kad piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Šią nuostatą užsimota pakeisti, tačiau tam nėra jokio pagrindo.
Pirma, Lietuvoje yra tik viena valstybinė kalba. Ar kiekvienam lietuviui (po asmenvardžių rašybos reformos) reikės mokytis, kaip tarti žodžius su raidėmis w, q, x, kurių nėra mūsų abėcėlėje?
Antra, Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų, o kiek rusakalbių gyvena Latvijoje? Daugiau kaip pusės milijono (beveik 30 proc. nuo visų Latvijos gyventojų). Latvijoje asmenvardžių rašybos išimtys netaikomos. Priešingai, į tai žiūrima skeptiškai. Regis, latviai netgi prašo, kad ir mes, lietuviai, nekurtume precedento, kuriuo vėliau gali būti pasinaudota. Kodėl į šį aspektą mūsų politikai ir diplomatai nekreipia dėmesio?
Trečia, dera priminti, kad tarpukariu Lietuva (konkrečiau, Vilniaus kraštas) buvo okupuotas Lenkijos ir patyrė polonizaciją. Nors mūsų politinio elito nariai pasauliui nuolat primena apie šių dienų Rusijos istorinių pirmtakių – Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos – skriaudas, analogiškų problemų praeityje Lietuva turėjo ir su kitomis Europos valstybėmis, tarp jų – ir Lenkija.
Pagaliau, ketvirta, Lenkija yra viena iš mūsų kaimynių, niekuo ne reikšmingesnė už, pavyzdžiui, Baltarusiją ar Latviją. Apskritai, jei kuri nors iš mūsų kaimynių ir gali pretenduoti į strateginės partnerės statusą, tai tik Latvija. Tačiau mūsų politikai ir diplomatai į latvius net dėmesio nekreipia – juk jie (latviai) maži, nereikšmingi.
Apibendrinant: tautines mažumas ir už sienos esančias valstybes reikia gerbti. Tačiau viskam yra ribos. Kalba – didžiausia mūsų visų vertybė, kurią reikia ginti ir branginti, o ne aukoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
