Kaltės politikos žaidimai Lietuvoje: ką dar būtų galima suversti oponentams?

Pagrindinė politikų elgesio paskata yra perrinkimas. Todėl jie neriasi iš kailio, siekdami įrodyti, kad jų valdančioji dauguma, frakcija ar vyriausybė dirba puikiai, o politiniai oponentai jiems tik trukdo tai daryti. Tai nebūtų blogai, jeigu politikai iš tikrųjų imtųsi visuotinę gerovę didinančių pokyčių, telkiant jiems reikalingą palaikymą aukščiausios valdžios institucijose ir visuomenėje. Tačiau jie dažnai žaidžia šališkus kaltės ir nuopelnų žaidimus, norėdami save iškelti aukščiau kitų ir suminti priešingos politinės jėgos atstovus.

Politikai yra linkę vengti kaltės ir sau prisiimti nuopelnus už naudingus viešosios politikos rezultatus. Kadangi rinkėjams sunku objektyviai įvertinti jų indėlį į laimėjimus ir pralaimėjimus, tokia elgesio strategija jiems gali padėti įveikti konkuruojančias politines partijas ir pavienius politikus rinkimų metu. Tačiau kaip rodo paskutinių mėnesių politiniai įvykiai Lietuvoje, mūsų šalies politikai yra tikri kaltės politikos meistrai. Jie ne tik moka vengti kaltės ir prisiimti nuopelnus, bet ir versti kaltę kitiems bei bandyti iš jų atimti nuopelnus. Ir tai tapo jų įprastos kasdieninės veiklos dalimi.

Žadama, kad parlamentinis tyrimas dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir viešųjų finansų būklę, tikrai nebus kaltinamasis. Tačiau šališkai įvertinus šalyje patirtą „žalą“, nebus sudėtinga suversti kaltę tuo metu valdžioje buvusiems politikams. Nors XV Lietuvos Vyriausybė tikrai gali pasigirti Lietuvos viešųjų finansų konsolidavimo nuopelnais, galbūt iš A. Kubiliaus ar I. Šimonytės dar būtų galima atimti paskutinius pasiekimų trupinius. Juk konservatoriai ir taip dėl visko kalti – jeigu tokio atpirkimo ožio nebūtų, jį reikėtų sukurti.

Laikinoji tyrimo komisija dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ( LRT ) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos irgi turi nemažai kaltės politikos bruožų. Visuomeninio transliuotojo eteryje išsakoma kritika valdančiosios daugumos politikams daro žalą jų populiarumui, kurią galimai siekiama mažinti nukreipiant dėmesį į kitas problemas ir verčiant kaltę pačiai LRT. Nors valstiečių-žaliųjų politikai šioje srityje tariamai nedaro jokios politikos, vos tik prasidėjus parlamentiniam tyrimui iš jų lyderių pasigirdo kaltinimų dėl „skandalingų“ faktų apie LRT lėšų naudojimą. Nepaisant nefinansinės ir finansinės veiklos valdymo trūkumų daugelyje Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigų, parlamentinei kontrolei vykdyti ir jos nuopelnams prisiimti buvo pasirinkta būtent ši nepriklausoma, bet politiškai reikšminga organizacija.

Opozicija taip pat bando neatsilikti nuo valdančiosios daugumos politikų. Kadangi valstiečių-žaliųjų lyderis R. Karbauskis labiausiai pažeidžiamas dėl žemių pirkimo „Agrokoncerne“, jo dukterinėse įmonėse bei kitų asmenų valdomose bendrovėse, konservatoriai atakuoja parlamentiniu tyrimu dėl galimų pažeidimų žemės ūkio sektoriuje. „Objektyvus“ šio klausimo svarstymas nutrūko Kaimo reikalų komitete, kuriame dirba net septyni ūkininkai. Socialdemokratai šiuo metu dažniausiai pliekia vieni kitus dėl savo vardo, narių ir kitų partinių reikalų. Lietuvos socialdemokratų partija nuolat meta kaltinimus Lietuvos socialdemokratų darbo partijai ar, priešingai – G. Kirkilo grupė puola G. Palucko kolektyvą .

Kiti valstybės ir savivaldybių politikai irgi žaidžia kaltės politikos žaidimus. Pavyzdžiui, Ministras Pirmininkas S. Skvernelis neseniai priekaištavo Vilniaus miesto merui R. Šimašiui ir dėl stabdomų „vaiko pinigų“, ir dėl „užstrigusios“ nacionalinio stadiono statybos. Meras atsikirto kaltinimais: pasak jo, užuot ieškojus kaltų, reiktų „žiūrėti į veidrodį“, nes „vaiko pinigų“ sprendimas buvo kvailas, o stadiono projektą gali sugadinti tik pati Vyriausybė. Net ir pilietinės visuomenės atstovai įsitraukė į įvardijimo, kaltinimo ir gėdijimo santykius. Seimui neatleidus priesaiką sulaužiusio M. Basčio, A. Tapinas organizavo protestą prie Seimo „Mes kaltinam!“, kuriame tūkstantinė minia šaukė Seimui „gėda“ ir reikalavo surengti pirmalaikius įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus.

Kol politikai ir visuomenės veikėjai kariauja vos ne totalinį karą „visi prieš visus“, beveik nebelieka noro ir galimybių būtinų reformų darbams. Iš dalies todėl nepavyksta pasiekti sutarimo dėl Lietuvos ūkiui ir valstybės valdymui reikalingų sisteminių permainų. Netgi tikslingos Vyriausybės iniciatyvos (kaip antai valstybės tarnybos reforma) Seime nesulaukia opozicijos palaikymo, nes jų sprendimų priėmimas gali atnešti apčiuopiamų nuopelnų valdančiosios daugumos politikams. Kaip neseniai pažymėjo Prezidentė D. Grybauskaitė, kuri siekia stebėti situaciją iš šono ir laikytis virš kasdienių barnių, „labai daug parako ir jėgų išeina tuščiai vienas į kitą šaudant, o nedirbant Lietuvos ateities reikalams“.

Šiame politiniame kare sunkių sužeidimų patiria tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos politikai. Žiniasklaidoje nuolat eskaluojami kaltinimai užgožia pirmuosius sisteminių permainų rezultatus (pavyzdžiui, lankstesnių darbo santykių srityje). Todėl kaltės politika gali padėti atverti duris naujoms politinėms jėgoms ir įvairiems „gelbėtojams“. Jeigu iki naujų rinkimų piliečiai permainų naudos nepajaus savo piniginėse, nusivylę rinkėjai gali vėl pulti į glėbį naujiems ir dar „nesusitepusiems“ veikėjams. Todėl Kauno mieste „vieningai“ besitvarkantis meras V. Matijošaitis ir kiti nuošalyje besilaikantys kandidatai gali mėgautis vis giliau į politinį purvą klimpstančių būsimų konkurentų vaizdu.

Atrodo, kad kaltės politika tapo nacionalinės politinės kultūros dalimi. Jeigu ji anksčiau dažniausiai buvo praktikuojama vienas kitą valdžioje keitusių konservatorių ir socialdemokratų santykiuose, dabar ja užsiima beveik visų parlamentinių frakcijų atstovai. Gal toliausiai nuo jos stengiasi laikytis Liberalų sąjūdžio frakcijos politikai, kurie pirma nori „išsikuopti“ savo kieme dėl kaltinimų prekyba poveikiu. Todėl nereikia stebėtis, jeigu per Šv. Velykų atostogas kiek pailsėję nuo besitęsiančių intrigų ir palinkėję ramybės vieni kitiems, prie valstybės vairo politikai stos su nauja energija ir vėl aršiai kibs vieni kitiems į atlapus. Kokią kaltę dar būtų galima suversti oponentams?



NAUJAUSI KOMENTARAI

na manau ...loviuj tustejant

na  manau  ...loviuj  tustejant   portretas
o 2020 m aplamai jis uzsirauks , --infuzorijos pradejo est viena kita..arteja is vagiu , aferiugu teisesmaukos kysininku ,prisivoogtu resursu nubuozinimas ir priverstinis darbas uzpoliareje ,Stalino laikais apleistose anglies sachtose.... taip kad arteja variugoms a lia politikams -verslianykams misios su polonio ir ,,noviciok,,, pauostymais

pavasaris

pavasaris portretas
Manau, kad tokie santykiai tarp partijų (aprašyti straipsnyje) trukdo ne tik seimo darbą, bet dar labiau atstumia rinkėjus nuo jų ir skatina nedalyvauti bet kuriuose rinkimuose.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    1
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    11
  • Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai
    Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai

    Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapital...

    10
  • Ištikimieji heiteriai
    Ištikimieji heiteriai

    Juostoje "Bohemijos rapsodija", kurią pamatyti jau turbūt spėjo visi, legendinio artisto personažas gan taikliai apibūdina žinomumo kainą. "Apie tai, jog supuvai, supranti iš vaisinių muselių", – sako jis. Bet š...

    4
  • Apie valdžios idiotizmą
    Apie valdžios idiotizmą

    Lietuva – rami šalis ir jos pilietinio aktyvumo apraiškos ligi šiol apsiribodavo keliolikos protestuotojų pastovėjimu prie savivaldybių su trimis trispalvėmis ir keliais transparantais. Bet panašu, kad valdžios idiotizmas...

    21
  • Eglutė dygliuota
    Eglutė dygliuota

    Tikrasis vaikystės paveldas – Kosto Kubilinsko aštuoneilis skamba taip: "Eglutė skarota, eglutė žalia...", tačiau Lietuvoje užvirus eglučių karams, nevalia imi galvoti: gal ji jau labiau dygliuota nei skarota? Tik visai ne mi&sca...

    1
  • Dangiškasis vėjas Havajuose
    Dangiškasis vėjas Havajuose

    1941-ųjų gruodžio 7-osios naktį Havajuose niekas net neįtarė, kad iš šiaurės link Oahu salos juda 56 laivų flotilė (28 iš jų – povandeniniai). Admirolo Chūichi Nagumo (1887–1944) vedamų pajėgų stuburas – 6 l...

    1
  • Prezidento šuo
    Prezidento šuo

    Europarlamentaras R.Paksas staiga ėmė ir išvyko į Maskvą. Apie savo atvykimą informuoti Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje nė nepasivargino. Nes ne pas jį gi ir važiavo, o pas Rusijos parlamentarus "plėsti dialogą". ...

    14
  • Užimti paštą, telegrafą ir švietimo ministeriją
    Užimti paštą, telegrafą ir švietimo ministeriją

    Vienas didžiausių praeito šimtmečio politinio terorizmo atstovų Vladimiras Uljanovas, (Leninas) vadovaudamas revoliucijai Rusijoje, pirmiausia nurodė užimti paštą, telegrafą, tiltus. ...

    11
  • Situacijos suvokimo testas
    Situacijos suvokimo testas

    Ketvirtą savaitę vykstantis pedagogų streikas nesiliauja pūstis. Prie akcijos žada prisijungti dar daugiau mokytojų, anksčiau moralinę paramą išreiškė medikai, kultūros ir socialiniai darbuotojai. Kur buvęs, kur nebuvęs it Pilypas i&...

    8
Daugiau straipsnių