- Arūnas Andriuškevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atrodo, kad keliones į Vilnių šią vasarą teks užmiršti – košmaras jau prasideda – taip savo neplanuotą apsilankymą naktį Kauno oro uoste apibūdino režisierė Dalia Ibelhauptaitė, kurios vėluojantis pigių avialinijų lėktuvas negalėjo nusileisti Vilniuje. Natūralu, kad tuo metu Kauno oro uostas miegojo ir režisierei niekas raudono kilimo neištiesė.
Režisierė piktinosi, kad, atskridus pigių skrydžių kompanijos lėktuvu iki terminalo, teko kulniuoti pėsčiomis. Galima pagalvoti, kad Vilniaus oro uoste situacija kitokia. Nė velnio. Juk pigios avialinijos stengiasi sutaupyti visur, kur įmanoma.
Jau po dviejų savaičių Kaunas taps pagrindiniais šalies oro vartais. Čia plūs ir vilniečiai, ir klaipėdiečiai. Pastarieji dar turi alternatyvą – mažąjį Palangos oro uostą, bet iš jo kur nori nenukeliausi. Tad teks lėkti autostrada į Kauną – 100 km mažiau nei iki Vilniaus. Patogiau Kauną pasiekti ir daugelio kitų regionų gyventojams. Didžiausią nepatogumą patirs tik vilniečiai, įpratę per dešimt minučių atsidurti oro uoste.
Per daug optimizmo prieš laukiantį košmarą? Pamatysime.
Negi viskas bus taip blogai, kaip piešė pasipiktinusi menininkė?
Neabejotinai papildomų rūpesčių kils, nes Kauno oro uostas nėra pritaikytas tokiam dideliam keleivių srautui. Tik vienas bet – tas pats Vilniaus oro uostas nė iš tolo neprimena šiuolaikiškos Vakarų Europos sostinės įstaigos ir tikrai neveikia kaip šveicariškas laikrodis. Kam teko skristi į Vilnių, puikiai žino apie prie patikrų nusidriekiančias nežmoniškas ir vos judančias eiles. Apie taksistus apskritai patylėsiu.
Uždarius rekonstrukcijai Vilniaus oro uostą, į Kauną bus perkelta keli šimtai ne tik saugumo patikros darbuotojų. Tai suteikia vilties. Kaip ir remontuojami keliai, vedantys į oro uostą. Jie kažkodėl taip pat užkliuvo košmarą reginčiai režisierei.
Per daug optimizmo prieš laukiantį košmarą? Pamatysime. Laukti liko jau neilgai – nuo liepos 14 d. keliautojai 35 dienas ir naktis suks į Kauną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...