Kam prasideda košmaras?

Atrodo, kad keliones į Vilnių šią vasarą teks užmiršti – košmaras jau prasideda – taip savo neplanuotą apsilankymą naktį Kauno oro uoste apibūdino režisierė Dalia Ibelhauptaitė, kurios vėluojantis pigių avialinijų lėktuvas negalėjo nusileisti Vilniuje. Natūralu, kad tuo metu Kauno oro uostas miegojo ir režisierei niekas raudono kilimo neištiesė.

Režisierė piktinosi, kad, atskridus pigių skrydžių kompanijos lėktuvu iki terminalo, teko kulniuoti pėsčiomis. Galima pagalvoti, kad Vilniaus oro uoste situacija kitokia. Nė velnio. Juk pigios avialinijos stengiasi sutaupyti visur, kur įmanoma.

Jau po dviejų savaičių Kaunas taps pagrindiniais šalies oro vartais. Čia plūs ir vilniečiai, ir klaipėdiečiai. Pastarieji dar turi alternatyvą – mažąjį Palangos oro uostą, bet iš jo kur nori nenukeliausi. Tad teks lėkti autostrada į Kauną – 100 km mažiau nei iki Vilniaus. Patogiau Kauną pasiekti ir daugelio kitų regionų gyventojams. Didžiausią nepatogumą patirs tik vilniečiai, įpratę per dešimt minučių atsidurti oro uoste.

Per daug optimizmo prieš laukiantį košmarą? Pamatysime.

Negi viskas bus taip blogai, kaip piešė pasipiktinusi menininkė?

Neabejotinai papildomų rūpesčių kils, nes Kauno oro uostas nėra pritaikytas tokiam dideliam keleivių srautui. Tik vienas bet – tas pats Vilniaus oro uostas nė iš tolo neprimena šiuolaikiškos Vakarų Europos sostinės įstaigos ir tikrai neveikia kaip šveicariškas laikrodis. Kam teko skristi į Vilnių, puikiai žino apie prie patikrų nusidriekiančias nežmoniškas ir vos judančias eiles. Apie taksistus apskritai patylėsiu.

Uždarius rekonstrukcijai Vilniaus oro uostą, į Kauną bus perkelta keli šimtai ne tik saugumo patikros darbuotojų. Tai suteikia vilties. Kaip ir remontuojami keliai, vedantys į oro uostą. Jie kažkodėl taip pat užkliuvo košmarą reginčiai režisierei.

Per daug optimizmo prieš laukiantį košmarą? Pamatysime. Laukti liko jau neilgai – nuo liepos 14 d. keliautojai 35 dienas ir naktis suks į Kauną.


Šiame straipsnyje: Kauno oro uostas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kauno uostą prilygino klajoklių stovyklai

Kauno uostą prilygino klajoklių stovyklai portretas
automobilių stovėjimo aikštelė – kaip Vudstoko festivalis. Pasirengimas priimti pusės milijono keleivių srautą – kaip studento paskutinės nakties darbas. Atvykusiems – svetingai atlapota laikina palapinė su kavine ir viena parduotuvė. Čia taip iš Kauno oro uosto šaipėsi jau ne Ibelhauptaitė. Dėl prasto pasirengimo kai kas jau reikalauja ministrų ir premjero atsakomybės. O Kauno dienraščio žurnalisto pozicija – neva čia pasipūtę vilniečiai patys kalti, nes per daug nori... Žodžiu – tikra provincija. Ir žurnalistai čia – ne pažeidimų ieškanti ketvirtoji valdžia, o paslaugūs vietinės valdžios pudeliukai...

Vis tiek

Vis tiek  portretas
šitas komentaras – toks nei į tvorą, nei į mietą. Šiandien jau ir savivaldybė pripažįsta: problemų iš tikrųjų yra ir bus, netgi chaoso baiminamasi. Autobusų daugiau paleido, bus galimybė važiuoti naktį. Vadinasi, pažeidžiamas vietas mato ir valdžia, ir oro uostas. Tad kokio galo reikėjo pulti smerkti tą, kas pirmas apie tuos trūkumus pasakė? Kiekviena proga ir neproga aiškiname, kokie mes europiečiai, apie Mažąjį Paryžių svaigstame, ak, kokia kultūringa laikinoji sostinė... bet kai kažkas baksteli pirštu į neeuropietišką apsileidimą – tai reikia tą asmenį su purvais sumaišyti – gi baisu, raudono kilimo mat Kaune panoro! Sakyčiau, žurnalisto priedermė būtų panemiegoti kurią naktį ir pačiam išbandyti, kaip jaustųsi į Kauno oro uostą vidury nakties atvykęs užsienio turistas. O tada kalti per tą provincišką Kauno pasipūtimą. Bet ne, tingu matyt...Paprasčiau tokį niekaliuką sumesti.

Anonimas

Anonimas portretas
Jau vien tai, kad vilniečiai rypauja dėl tik vieną mėnesį tetruksiančio aerouosto remonto, ir parodo jų visišką provincialumą. Pasaulyje visi normalu, jei aerouostai yra už 50-100 km nuo centro ir niekas dėl to aimanų nekelia.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių