- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visą gyvenimą narve praleidęs vilkas, vėliau sugrąžintas į laisvę, liuoksės tik tuo pačiu kampuotu perimetru, kuriuo įprato per daugelį metų. Tai patikrinta praktika. Žmogaus sąmonei galioja tas pats.
Čia ir yra visi atsakymai į klausimus dėl nostalgijos sovietmečiui, tuo laikotarpiu prabėgusiai jaunystei ir ateities perspektyvų suvokimui.
Laisvo žmogaus mąstymui vietos čia nėra. Tad nesitikėkime, kad tokie žmonės suvoktų už laisvę žuvusiųjų aukos prasmę. Tai neįmanoma ir tai yra natūralu, nes taip mąstantieji – tie patys vilkai iš narvo ne savo valia vėl atsidūrę laisvėje, kurios nė kiek negeidavo.
Nacionalinės literatūros ir meno premijos suteikimo-neskyrimo ginčų tokiam dviprasmiškai pagarsėjusiam šalies dramaturgui fone šiandien sulaukėme dar vieno svarbaus šimtmečio.
Lygiai prieš 100 metų kovose už Lietuvos nepriklausomybę žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis Povilas Lukšys (1886–1919). Tai buvo pirmoji auka už savo valstybės laisvę.
Per tuos dvejus kovų su bolševikais, bermontininkais ir lenkais metus žuvo daugiau kaip trys su puse tūkstančio karių. Dar daugiau buvo sužeista. Jie apgynė savo valstybės nepriklausomybę.
Jei ne šių žmonių auka, įrodinėti laisvos valstybės statusą 1990-aisiais būtų buvę kur kas sudėtingiau, nes toks ankstyvas tautos uždarymas į narvą būtų padaręs nepataisomą žalą žmonių protams. Ir "vilkų", savo sąmonėje judančių narvo perimetru, būtų buvę dar daugiau nei dabar. Šitie nesupranta, kam reikėjo griauti tokią "gerą sistemą", nes "visko buvo" – ir darbo, ir kur gyventi, ir mokslas bei gydymas nemokami, ir galvoti apie rytojų nereikėjo, ypač jei mokėjai suktis, tai yra vogti iš valstybės ir kitų tautiečių.
Siauro mąstymo, nedidelio proto, mažų narvelių gyventojų sindromas. Tokiems P.Lukšio gyvybė, kaip ir visų po jo žuvusiųjų už visų mūsų laisvę, nieko nereiškia, nes vergui ta laisvė bevertė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...