Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas „dirbti prie projektų kuriant makiažą holistiniam įvaizdžiui“.

Turėtų skambėti juokingai, bet skamba graudžiai, kai tokį tekstą girdi iš ponią buvusią direktorę paslaugiai įdarbinti bandžiusios buvusios jos pavaldinės – mokyklos Kosmetikos skyriaus vedėjos Jūratės Jocienės. Daktarės Jūratės Jocienės. Klausimus dėl jos disertacijos kokybės derėtų palikti Vytauto Didžiojo universitetui, kur ji apginta, bet L. Anužienės, daktarės iš to paties universiteto ir nepakeičiamos holizmo įvaizdžio ekspertės, įdarbinti nepavyko. Nors pastangos ne grašio vertos. To paties Kosmetikos skyriaus mokiniai praktikos užsiėmimams gaudavo priemonių už tūkstantį eurų, prieš tai tą tūkstantį susimokėję. Tūkstantį eurų. Kosmetikos ir visų kitų priemonių už tokią sumą vienai iš šešių LRT televizijos grimuotojų užtenka trijų mėnesių darbui.

Ponia Anužienė šiame kosmetikos tiekėjų rojuje neįsidarbino tik dėl to, kad tam sutrukdė viešumas.

Ponia Anužienė šiame kosmetikos tiekėjų rojuje neįsidarbino tik dėl to, kad tam sutrukdė viešumas. Tie keli žmonės, kurie arba patys nebijo kalbėti apie mokykloje įsikerojusį feodalizmą, arba randa tų, kurie nebijo. Kaip atsitiko, kad L. Anužienės sistema valstybinėje, krikščioniškos pakraipos turinčioje būti mokykloje įsikerojo taip, kad apie ją pirmasis papasakojęs buvęs Centro darbuotojas Ignas Šalnaitis tapo bedarbis daug anksčiau nei dviem sūnums ir marčiai darbą parūpinusi eksdirektorė?

Didžiausio šios mokyklos dalininko – Valstybės – atstovė, švietimo ir mokslo ministrė pasakoja, kad nuojauta, jog šioje mokykloje kažkas papuvę, aplankė pernai gruodį. Antram dalininkui – Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijai – ne tiktai nuojautos, bet ir balandį atlikto audito buvo per mažai, o jo atstovas dar praėjusią savaitę balsavo prieš L. Anužienės atleidimą. Provinciolas Vidmantas Šimkūnas sako, kad tai buvusi klaida, nes jis jau liepą dvi valandas įkalbinėjęs ponią direktorę pasitraukti. Nes audito išvados apie direktorę nebuvusios tokios svarios kaip pokalbis su kitais jėzuitais, dirbusiais korumpuotose šalyse kituose žemynuose. Tai jie atkreipę dėmesį, kad kažkas Kristaus monogramą savo emblemoje naudojančioje mokykloje negerai, nesvarbu, kiek puokščių – floristų praktikos darbų – nemokamai bebūtų vežama maldos namams papuošti ar kiek būtų surengta parodomųjų piligriminių kelionių. Patys Anužiai už mokyklos pinigus spėjo papiligrimauti tokiose šalyse kaip Brazilija ar labai stipriai nekatalikiška Kinija.

(Trečiasis dalininkas – UAB „Ortopedijos klinika“ – atskiro komentaro nėra vertas, jei prisiminsime, kad jo steigėjas – L. Anužienės sūnus. Nebent reikėtų priminti, kad jo atstovai nuosekliai palaikė mamos poziciją.)

Ministerija šnairai žiūri į jėzuitus: „Kam jūs ją taip gynėt?..“, jėzuitai šnairuoja į ministeriją: „Svarstom pasitraukimą iš dalininkų, nes jėzuitiškosios paradigmos šioje mokykloje nėr daug.“ Abu dalininkai teisinasi, esą atleisti anksčiau ponios Anužienės nepavyko, „nes Lietuva – teisinė valstybė“.

Teisinėje valstybėje dalininkai gali atleisti jų skiriamą įstaigos direktorių, neklausdami, ką apie tai galvos jo giminės, ir tą seniausiai galėjo padaryti viena pati ministerija, turinti keturis dalininko balsus iš visų šešių. Kol delsė, ir prisikaupė darbų. Nebūtinai tik Kaune. Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centras turi dar keturis skyrius. Palangiškis jau išgarsėjo – po to, kai baigusi dienas Švietimo ir mokslo ministerijoje jame tykiai dienas ketino leisti tokia Audronė Pitrėnienė, dar būdama ministre pasirūpinusi patalpomis šitam centrui. Dar yra skyriai Nidoje, Aukštadvaryje ir Juknaičiuose.

Jei jau tokių anužienių paieškoje suveikia ne ministerijos nustatytos patikrinimų procedūros, o, pasak ministrės, nuojauta, sistemai pačiai reikia visai naujo požiūrio ir turbūt naujų vadybininkų. Kuriems pilietiškų darbuotojų likimas rūpėtų labiau negu patarnautojais apsistačiusių, reikalingus žmones nemokama darbo jėga pamaloninančių ir karalienėmis valstybinėje mokykloje pasijutusių direktorių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vargo lietuva

vargo lietuva portretas
niekas čia nieko nepadarys,bus kaip buvo,kaip valdė karalienė,taip ir valdys su vasalais ir juokdariaias.Nei viena institucija,nei vienas žurnaliūga nekabina rimtų dalykų,tik rūmus,kuriuose karalienė nėgyveno'.darbuotojų studijas;paslaugas, atsiprašant seimo nariams,na dar šeimynunę rangą,automobilį su nuosavu šoferiu

ROLS ROYCE

ROLS ROYCE portretas
ar nenoretum si savaitgali nuvaryt i nida???????????????????????

uuuuuuuuuuuu

uuuuuuuuuuuu portretas
Ne visi durni, Miliūte. Korupcionierė yra karalienė Morta, o tu priedangai kiši Laimą.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Socialdemokratų manifestas prakuroms
    Socialdemokratų manifestas prakuroms

    Kiekvieną dieną sulaukiame naujos socialdemokratų muilo operos serijos. Viskas, ko reikia intrigai išlaikyti, yra. Situacija pasikeičia kas dieną, žiūrovas negali atsipalaiduoti ir geriau nepraleisti jokios serijos. O kiekviena serija baigiasi in...

    2
  • Klinikinių idėjų triumfas
    Klinikinių idėjų triumfas

    Lenkai ir vėl "išdūrė" Lietuvą! Kol mūsiškiai isterijų ideologai klykė apie tuoj įvyksiančią karinę invaziją, o prasidėjus "Zapad" privarė pilną pižamą ir išsilakstė po užsienius, Lenkija tyliai susit...

    23
  • Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?
    Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?

    Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? ...

  • Išgarsėti per kivirčus?
    Išgarsėti per kivirčus?

    Nuomonių įvairovė ir kultūringa diskusija yra demokratijos ir (su)gyvenimo pagrindas. Mūsuose ypač gaji kivirčų tradicija, tarsi tebegyventume akmens amžiuje ir kiekvienas kitoks taikytųsi atimti mamutienos kąsnį arba manytų, kad tavo tas kąsnis ...

    4
  • Nobelio premijos likučiai
    Nobelio premijos likučiai

    Šiemet Nobelio premijos skyrimai vyko ramiai ir nepateikė įdomesnių siurprizų. Populiariausias šiuolaikinis Japonijos rašytojas Haruki Murakami (1949) vėl liko be jo gerbėjų išsvajoto trofėjaus. O Kim Jong Unui, Basharui al ...

    12
  • Drąsiųjų keliai
    Drąsiųjų keliai

    Pulkite visi, mažiau skaudės! Taip bravūriškai vaikystėje rodydavome kietumą kokiame gimtojo miesto mikrorajono skersgatvyje. Jei kartais kelią pastodavo keli chuliganai, svarbiausia buvo neišsigąsti. Na ir kas, kad esi mažesnis ar silpne...

  • Apie rudeninius sambarius
    Apie rudeninius sambarius

    Prasidėjus antrai spalio mėnesio savaitei – jau ir spalvų šėlsmas Lietuvos gamtoje! Ypač kai saulutė pro miglas šypteli… Auksinis ruduo, pats gražiausias metas laisvalaikiu keliauti į gamtos prieglobstį. Arba lankytis parkuo...

  • Kur ta bobų vasara?
    Kur ta bobų vasara?

    Aksominio rudens šlapi efektai jau varžo emocijas. Net kantriosios horoskopinės žuvys, vandeniai, undinėlės ir kitokie jūrų ruoniai raukosi žaibus laidydami į prakiurusį dangų. O dar šiandien ir namo dydžio asteroidas vardu 2012 TC4 ...

    8
  • Yra kaip yra
    Yra kaip yra

    Užsienyje reziduojantys tautiečiai, aplankantys gimtinę tik retkarčiais, mūsų šalyje pastebi pokyčius. Sako: anksčiau buvo justi, kad lietuviai stengiasi. Kad jie, kaip skelbia reklamos, yra veržlūs. Nori daryti karjerą. Nori dirbti ir uždir...

    1
  • Grėsmė nacionaliniam saugumui
    Grėsmė nacionaliniam saugumui

    Kuo skiriasi tautų apsisprendimo judėjimai Katalonijoje, Kryme, Kosove, Kvebeke ir Škotijoje? Kodėl Vakarai laiko Krymo balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos negaliojančiu, bet pripažino Kosovo nepriklausomybę? ...

    3
Daugiau straipsnių