- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Beįsibėgėjantį pirmadienį sutrikdė žinia iš Londono: prasidėjus sąrėmiams, į ligoninę paguldyta Kembridžo kunigaikštienė Kate. Jungtinės Karalystės sosto įpėdinio trečiosios atžalos gimimas pas mus nesulaukė tokio ažiotažo kaip Didžiojoje Britanijoje, tačiau apskritai svetimus karalius mes mylime ir apie juos žinome gerokai daugiau, nei jie galėtų įtarti. Ir gegužės 19-ąją per LRT vyksiančią princo Harrio vestuvių ceremonijos transliaciją būtinai stebėsime. Šia prasme lietuviai – ne išimtis: daugumos savų monarchų neturinčių Europos valstybių gyventojai užauga ir miršta sekdami naujienas iš Drotningholmo ar Bakingamo rūmų.
Monarchų privatus gyvenimas – tiksliau, ta jo dalis, kurią jie paaukoja ant viešųjų ryšių laužo, – domina ne vien Rosamunde Pilcher filmų gerbėjus, ir dėl skaitytojų konkuruoja su nacionalinių žvaigždžių intymiomis istorijomis. Paradoksas, tačiau karaliai šiandien atrodo nuoširdesni nei raudonųjų kilimų garsenybės. Jie nemulkina auditorijos brukdami paslėptą rėmėjų reklamą, nekompleksuoja dėl netobulų kūnų, nesiskiria su senstančiomis žmonomis, pabrėžia išsilavinimo ir kasdienio darbo svarbą. Jie niekada neparduoda ir neperka karūnų, savas demonstruoja tik per privalomas ceremonijas, jų sužadėtinės nešioja tikrus deimantus, o sužadėtiniai savo vertės nematuoja automobilių variklio galia.
Karališkųjų vestuvių spektaklis atstoja ritualus, kurių stokoja Vakarų valstybės piliečiai, geriausiu atveju pasitenkinantys pabrėžtinai kuklia prezidento priesaikos ceremonija.
Jie niekada nedalyvauja rinkimų batalijose, todėl nežada pakelti atlyginimų, ir apskritai dažniau nei apie pinigus kalba apie vertybes. Žinoma, jei mūsų ausis apskritai pasiekia jų kalbos: mums įdomesnė karališkųjų personų neverbalinė kalba – šviečiantys veidai, nuobodulio neišduodantis žvilgsnis, oficiali, tačiau niekada nenuobodi apranga. Kai tiesiogiai transliuojame svetimo princo vestuvių ceremoniją, nemąstome apie šventei išleistus mūsų biudžeto pinigus. Karieta, muštruota uniformuota palyda, turtingas, bet neprovokuojantis jaunųjų įvaizdis, galybė gėlių ir prašmatniai apsirengusių svečių – šios, gyvenimo būdo TV laidų vedėjų žodžiais, subtilios prabangos su kaupu rastume ir savų milijonierių šventėse, tačiau į jas niekas niekada neįleidžia. Galiausiai karališkųjų vestuvių spektaklis atstoja ritualus, kurių stokoja Vakarų valstybės piliečiai, geriausiu atveju pasitenkinantys pabrėžtinai kuklia prezidento priesaikos ceremonija, ir tai tik kas kelerius metus.
Kad ir kokia varginanti atrodytų viešumo našta, tačiau Europos monarchai gali būti ramūs: už jų laimę kumščius laikome ir mes. Gyvenimas be karališkųjų žinių būtų daug blankesnis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Šeštoji RESC ciklo su kandid...
-
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Strateginė miglaAgresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaikąSkleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen17Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?111950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
