Karjera – gyvenimo kelionė ar tikslas?

Praėjusiais metais Stanfordo universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad profesinė žmogaus sėkmė daugiau priklauso nuo jo požiūrio, o ne nuo intelekto. Tikėdami tuo, ką darome, būname atkaklesni, kūrybiškiau įveikiame problemas ir lanksčiau priimame pokyčius. Tačiau neretai nei būdama penkerių, nei penkiolikos metų dar nežinai, kuo nori būti. Taigi kaip sužinoti tikrąjį savo karjeros tikslą, ir apskritai – kaip apsibrėžti sau, kas yra sėkminga karjera?

Neturėdama svajonių profesijos vaikystėje aš ją bandydavau nusižiūrėti nuo kitų. Pavyzdžiui, dauguma mergaičių norėjo būti mokytojomis. Puiku, tuomet ir aš noriu būti mokytoja! Kai artėjant stojamiesiems vis dar sukau galvą, į kokias disciplinas susikoncentruoti, medicinos enciklopediją nupirkę tėvai pakišo mintį apie šią mokslų sritį, o draugai autoritetingai pareiškė, kad psichologija kaip tik man. Nuspręsta – bus psichologija. Paragavusi aukštosios matematikos ir neurofiziologijos mokslų supratau, kad tai nėra visai tai, ko tikėjausi. Tačiau studijas baigiau ir dirbu pagal įgytą specialybę.

Būtent studijų metais supratau, kaip svarbu pačiam rasti atsakymą į klausimą „o ko norisi man?“.  Juk nebūtina rinktis pačią perspektyviausią ar madingiausią specialybę, kad realizuotum save ir pasiektum karjeros aukštumų.

Karjeros samprata vakarų pasaulyje šiandien yra gerokai pasikeitusi. Tačiau mūsų visuomenėje vis dar populiarios kai kurios vakar dienos klišės. Esą profesinę sėkmę apibrėžia tik kopimas įsivaizduojamais karjeros laiptais į viršų, kad profesinių aukštumų pasiekia tik tie, kurie mėgsta konkuruoti ar net nesidrovi lipti per kitų galvas, kad sėkmingos karjeros sąvoka apima tik darbą, darbą ir dar kartą darbą.

Tačiau vis labiau nykstant riboms tarp darbinės ir asmeninės sferų, karjera nebesutelpa  darbinio gyvenimo ribose. Asmeninio gyvenimo pasirinkimai daro didelę įtaką mūsų profesiniam keliui, vis daugiau žmonių dirba keliose darbovietėse, derina skirtingas kompetencijas. Be to, ir įmonių struktūros darosi paprastesnės, jos tampa vis plokštesnės. Mažėja hierarchijos, mažėja spaudimas siekti vertikalios karjeros. Gali nutikti ir taip, kad kol planuosime ir dėliosime profesinius siekius, galiausiai paaiškės, kad tam tikros darbo pozicijos tiesiog išnyko, jų nebeliko.

Jei jautiesi prislėgtas – gyveni praeitimi, jei jautiesi nerimastingas – gyveni ateitimi. Tik tuomet, kai esi romus, gyveni dabartyje.

Girdžiu jus sakant „jei nieko nesieksi, tai nieko ir nepasieksi“. Nebūtinai taip. Naujam požiūriui į karjerą pasitelkiamas kelionės įvaizdis – akcentuojama ne galutinio tikslo, o buvimo „čia ir dabar“ svarba. Žmonės, kurie visą laiką yra susikoncentravę siekti tikslų, gyvena ateities viltimis (po metų, penkerių, dešimties nutiks kažkas, apie ką svajojame) arba praeities pasiekimais ir pralaimėjimais. Taip gyvenant sunku įvertinti dabarties akimirką ir ja pasidžiaugti.

Ypač taikliai apie šią mūsų kartai gerai pažįstamą būseną yra pasakęs žymusis mąstytojas Laodzi: „Jei jautiesi prislėgtas – gyveni praeitimi, jei jautiesi nerimastingas – gyveni ateitimi. Tik tuomet, kai esi romus, gyveni dabartyje“.

Todėl norisi padrąsinti nerandančius savo krypties, pasimetusius, kuklius ir (dar) nemokančius konkuruoti darbo rinkos naujokus. Kad ir koks bebūtum, tavo karjeros ir gyvenimo kelias gali būti įdomus ir vertingas.


Šiame straipsnyje: karjera

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių