Kas daro įtaką žmogaus psichologinei gerovei?

Gamtoje, gryname ore praleistas laikas gali pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą

Teigiamas poveikis

Ne paslaptis, kad šios planetos ištekliai yra riboti ir senkantys. Vis daugiau žmonių supranta, kaip svarbu juos vertinti. Norint saugoti ir tausoti gamtą, gali tekti atsisakyti tam tikrų patogumų, keisti įpročius, stebėti savo elgseną. Norisi atkreipti dėmesį ne tik į dažnai aptariamą klimato kaitą, gamtinius išteklius, bet ir į kasdieniškus, lengvai aplinkoje pasiekiamus gamtos resursus: medžius, gėles, pieveles ir pagalvoti, ką tai suteikia žmogui.

Teigiamas gamtos poveikis psichologinei sveikatai yra gausiai tyrinėtas psichologų ir sociologų, kurie sutinka, kad gamtoje praleistas laikas pagerina nuotaiką, ramina, mažina stresą, agresiją, didina pasitikėjimą savimi, padeda išlikti aktyvesniems, skatina bendruomeniškumą, socialinius santykius, įkvepia. Įdomu tai, kad parkai ir žaluma ne tik gerina žmonių savijautą, bet ir padeda jiems būti geresniems.

Gamtos įtaka

Aplinkos įtaką žmonėms tiriantys JAV psichologai atskleidė, kad pievelėmis ir medžiais apsuptuose namuose gyvenantys asmenys yra socialesni, labiau bendraujantys tarpusavyje, taikesni ir paslaugesni vieni kitiems. O asmenys, gyvenantys identiškuose namuose, kurie nėra apsupti augmenijos, yra daug labiau pavargę, suirzę, konfliktiški, agresyvūs ir mažiau bendruomeniški. Kolumbijos ir Pensilvanijos universitetai (JAV) inicijavo tyrimus, kurie atskleidė, kad, mieste įkūrus daugiau žaliųjų erdvių su medžiais ir žolynais, toje aplinkoje galima reikšmingai sumažinti nusikalstamumą. Ištyrus asmenis, turinčius tokius pačius finansinius resursus ir propaguojančius panašų gyvenimo būdą, paaiškėjo, kad gamtos apsuptyje gyvenantys žmonės vartoja mažiau vaistų, yra ramesni, laimingesni.

Tiriant žmonių savijautos sąsajas su aplinka, pastebėta, kad daugiau laiko gamtoje praleidžiantis žmogus didina fizinį aktyvumą, susitinka ir bendrauja su daugiau žmonių. Ištrūkęs į gamtą ir atsitraukęs nuo kasdienio šurmulio bei rūpesčių žmogus, gali geriau įsiklausyti į save, savo poreikius, o tai svarbu psichologinei gerovei.

Jei miškas ar sodas yra toli, nereikėtų per daug nusivilti, nes gamtos, augmenijos galime paieškoti ir kasdienėse veiklose.

Iškalbingos detalės

Norint rūpintis savo sveikata ir psichologine gerove, mums nebūtinai reikia siekti materialių gėrybių ar didinti vartotojiškumą – galime paprasčiausiai daugiau laiko praleisti gamtoje ir gryname ore. Vis dėlto dauguma šiuolaikinių žmonių didžiąją laiko dalį tiek dirbdami, tiek ir ilsėdamiesi praleidžia uždarose patalpose. Užimtas žmogus pasakys, kad nėra lengva rasti laiko dažnoms išvykoms į gamtą. Vis dėlto, jei miškas ar sodas yra toli, nereikėtų per daug nusivilti, nes gamtos, augmenijos galime paieškoti ir kasdienėse veiklose.

Štai Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad asmenys, kurie kasdien iš vienos vietos į kitą keliavo medžiais apsodintu, palei upę besidriekiančiu keliu, dienos metu jautėsi kur kas laimingesni negu tie, kurie vyko keliu be augmenijos arba tuneliais. Studentai universitetuose ir pacientai ligoninėse jautėsi laimingesni, jei kasdien pro langus matydavo medžius ir kitą augmeniją. Panašius rezultatus atskleidė ir kiti tokio pobūdžio tyrimai, parodę, kad savo biuruose pro langą medžius ar kitą augmeniją matantys žmonės gali lengviau įveikti stresą, ramiau reaguoti į problemas. Panašu, kad kiekvienam žmogui būtų naudinga paieškoti galimybės vis žvilgtelėti pro langą į šalia augančius medžius arba tiesiog šalia savo stalo pasistatyti augalą.

Pakeisti rutiną

Atsižvelgus į šių tyrimų rezultatus, verta pagalvoti, kaip į savo kasdienę rutiną galima įnešti daugiau gamtos teikiamos naudos. Galbūt kartais, užuot į darbą važiavę automobiliu, galime vykti dviračiu ar pėsčiomis pro žalesnę teritoriją, šunį pavedžioti ne tik aplink namus, bet ir nueiti šiek tiek tolėliau iki parko.

Siekiant daugiau save apsupti gamta, grynu oru, gali tekti mažiau naudoti automobilius ar kitus prietaisus. Taip pat tikėtina, kad, daugiau laiko leisdami gamtoje, mažinsime ir savo vartotojiškumą. Be abejo, mėgaudamiesi teigiamu gamtos poveikiu, kiekvienas turėtume savęs paklausti, kaip galime prisidėti prie gamtos saugojimo ir tausojimo. Juk būtent saugant gamtą, rūpinantis aplinka, kuriant naujas žalias erdves, galima gana lengvai siekti nors kiek geresnės aplinkinių žmonių sveikatos, gerovės ir didesnio saugumo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rasa

Rasa portretas
Apie koki čia atsigavima sapalioji i kokius nori orus eik tokioje šalyje kur vien neteisybe kur niekinamas žmogus neatsigausi atsigauti gali kai gyveni padorioje šalyje ir tie tavo pliurpalai nieko verti mergužele geriau patilek

...,labai GERAS JUSU TEKSTUKAS...,

...,labai GERAS JUSU TEKSTUKAS..., portretas
vos tik ieinu i MISKELY atsigauna SIELA ir KUNAS...,po MISKELI CIRKULIUOJU PASTOVIAI ir REGULIARIAI...,be TO dar DELNAIS prisilieciu prie MEDZIU,kad pasiKEISCIAU su JAIS BIOENERGETIKA...,su IDOMUMU skaitau TEKSTUS MEDZIAI GYDO...,apie GAMTOS NAUDA ZMOGAUS ORGANIZMUI galima kalbeti,kalbeti ir darKARTA KALBETI,bet si KARTA apsiribosiu TUOM... TASKAS

Anonimas

Anonimas portretas
Netikiu nei vienu tų dažytų ir akiniuotų mergų žodžiu.
VISI KOMENTARAI 3

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    16
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių