- Rūta Vainienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkas atskleidė, kad labiausiai norėtų pagerinti Seimo reputaciją. Rimtas, visos kadencijos vertas Seimo vadovo siekis ir – nelengva užduotis. Mat Seimo reputaciją gadina ne tik skandalingas jo narių elgesys ar iš kojų verčiantys pareiškimai, bet ir jų registruojami teisės aktų projektai.
Pamename, Seime buvo registruotas pasiūlymas reguliuoti visų maisto produktų kainas. Niekas rimtai tokio projekto net nevertino, o Seimas ėmė ir nubalsavo UŽ. Laimei, klaida buvo pripažinta ir ištaisyta. Tačiau pamoka liko neišmokta.
Pavyzdžiui, šiemet balsuodami kad reikia nukelti socialinio modelio, Darbo kodekso įsigaliojimą, Seimo nariai nesuprato, kad palaimino „Sodros“ įmokų padidinimą. O kur dar sumaištis, kol išsiaiškino, kokį pagalbinio apvaisinimo įstatymą priėmė. O kur dar pasiūlymas žiniasklaidoje subalansuoti gerų ir blogų žinių santykį.
Taigi, teisėkūra – ne toks jau solidus bei rimtas žanras, kaip pagrįstai tikimės. Joje nutinka įvairių dalykų. Kartas nuo karto užregistruojami tokie teisės aktų projektai, kad skaitant plaukai pasišiaušia. Lyg ir turėtum juoktis, bet įvertinant turimas kvailų įstatymų priėmimo patirtis – nebeišeina.
Naujausiu Seimo atsparumo kvailumui testu taps užregistruotas siūlymas visiškai uždrausti vaistų ir net maisto papildų reklamą.
Naujausiu Seimo atsparumo kvailumui testu taps užregistruotas siūlymas visiškai uždrausti vaistų ir net maisto papildų reklamą. Nes Seimo narys, sveikatos komiteto pirmininko pavaduotojas kažkur nugirdo, kad žmonės prisipirkę pilnus stalčius gal vaistų, gal – maisto papildų. Norėdamas įsitikinti, pats asmeniškai patikrino draugų spinteles – apie tai prisipažino socialiniame tinkle. Ir nusprendė – gana. Žmonės geria ne pieną, o kalcį, valgo ne mėsą, o geležį, ne žuvį, o žuvies taukus. Tvarka bus! Pasakė „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas ir užregistravo visų vaistų ir maisto papildų reklamą visiškai draudžiantį įstatymo projektą. O juk reikėjo ne po draugų spinteles landžioti, o bent jau išsiaiškinti, kuo maisto papildai skiriasi nuo vaistų, ir kokie yra reglamentavimo skirtumai, pasidomėti Lietuvoje atliktais tyrimais, susirinkti statistiką, pasidomėti šių sričių reguliavimu kitose šalyse.
Štai, profesorius Rimantas Stukas noriai dalijasi 2013 m. atlikto Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimo rezultatais. Jis parodė, kad tik 6 proc. lietuvių reguliariai vartoja maisto papildus, kai tuo tarpu Vakarų Europoje šis skaičius siekia 60 proc., JAV – 80 proc. Profesorius Seimo nariui galėtų paaiškinti, kodėl taip yra. Bet Seimo nariui neįdomu. Jis savo veiklą, matyt, vertins pagal užregistruotų teisės aktų skaičių, o ne pagal jų kokybę.
Nes kokybės rodiklis būtų itin prastas. Teisės akto projektą jau įvertino Seimo teisės komitetas ir Europos teisės departamentas. Išvados – siūlomas teisinis reguliavimas prieštarautų Konstitucijos 25 ir 46 straipsniams bei teisinės valstybės principui. Laimei, kad sustyguota teisės aktų projektų vertinimo sistema veikia ir iš anksto įspėja apie galimus teisinius absurdus.
Beje, reklamos ribojimas nežinia kodėl įrašytas Farmacijos įstatymo pakeitimo projekte – matyt rengėjas nežino, kad maisto papildai yra ne vaistas, o maistas, ir juos reglamentuoja Maisto įstatymas bei Reklamos įstatymas. Teisėkūra, tikėtina, vyko buitiniu keliu. Užėjo Seimo narys į vaistinę, pamatė vitaminą C ir nusprendė, kad reikia maisto papildo reklamą drausti Farmacijos įstatyme. Nes juk vaistinėje matė. Ir draugų spintelėje. Gerinti Seimo reputaciją, sakote? Apie ką jūs čia, Seimo primininke?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8
Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...