Kas naujo dėl Irano grėsmės?

Šiandienos skaičiavimais, truktų dar keletą mėnesių, ir Iranas jau turės pakankamai prisodrinto urano branduoliniam ginklui.

Nyderlandų dienraštis „Telegraaf“ pirmadienį rašė: „Kiek Iranu verta pasitikėti? Šis klausimas, kaip tamsus debesis, kybo virš jau metus besitęsiančio diplomatinio tąsymosi, kuris šiandien turėtų baigtis galutiniu susitarimu dėl Teherano atominės programos“. Dabar žinome, kad taip neįvyko – derybos susitarimo nepasiekė, bet pratęstos iki kitų metų liepos 1 d.

Tačiau Nyderlandų laikraštis neblogai nušvietė visą foną. „Penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Kinija – pernai drauge su Vokietija pasiekė provizorinį susitarimą su Iranu.

Vis dėlto abejonės ir įtarimai paėmė viršų, net jei Vakarai linkę galvoti, kad Irano galėtų prireikti kaip sąjungininko kovoje su „Islamo valstybės“ teroristais. Tuo metu Teheranas tikisi, kad jam taikomos ūkinės sankcijos bus dar labiau sušvelnintos ir galų gale panaikintos.

Tačiau kol neįmanoma be jokių išsisukimo galimybių susitarti dėl kontrolių ir svaiginančiai didelio skaičiaus centrifugų demontavimo, tol Vakarams nepasitarnaus joks susitarimas tik dėl susitarimo. Geriau jau jokio susitarimo negu prastas, nevykęs susitarimas“, – brėžė išvadą Amsterdamo laikraštis.

Pasak Stokholmo dienraščio „Dagens Nyheter“, „Vakarai nori patikimų garantijų Irano teiginiui, kad jis nesiekia sukurti atominio ginklo. Ir tas Vakarų noras pagrįstas, nes iki šiol Irano laikysena daug pasitikėjimo neįkvėpė. Į darbą paleista jau apie dešimt tūkstančių centrifugų, dar devyni tūkstančiai jų jau įrengtos, bet dar nepaleistos.

Šiandienos skaičiavimais, truktų dar keletą mėnesių, ir Iranas jau turės pakankamai prisodrinto urano branduoliniam ginklui. Tačiau jis nenori mažinti centrifugų kiekio, bet reikalauja jam pripažinti teisę ir toliau netrukdomai sodrinti uraną.

Tuo tikslu Iranas jau susitaikė ir su vis griežtesnėmis sankcijomis. Praraja tarp abiejų pusių atrodo neįveikiama. Kodėl dabar turėtų kas nors keistis?“.

Įdomu, kad pačiame Irane esama šiek tiek žodžio laisvės, galima vyriausybės poziciją pakritikuoti. Štai, pasak Teherano dienraščio „Ebtekar“, „persų diplomatai turėtų gerai pagalvoti, kaip čia toliau eisis su Irano užsienio politika. Juk susitarimo nepasiekimas stipriai susilpnintų šalies derybines pozicijas visame regione ir išeitų į naudą Saudo Arabijai. Tik susiderinimas su Vakarais galėtų Irano padėtį pagerinti ir palengvinti šaliai tarptautinį bendradarbiavimą“.

Londono „Times“ nuomone, „jeigu susitarimas su Teheranu būtų pasiektas, tai sankcijų sušvelninimas turėtų griežtai priklausyti nuo sutarties punktų laikymosi. Iraną reikia įpareigoti atskleisti karinius savo branduolinės programos aspektus – ir tai būdu, kurį būtų galima patikrinti.“

Anot Dubajaus anglakalbio dienraščio „Gulf News“, „nuo šio susitarimo abiem pusėms daug priklauso. Ne tik Persų įlankos regionui, bet visam pasauliui padidės saugumas, jeigu pasiseks susitarti ir Iranas savo branduolinę programą padarys skaidrią.“

„Todėl ir nebaisu, jeigu pirmadienį susitarimas dar nebus galutinai pasiektas. Svarbu tik tai, kad dalyviai nuo derybų stalo nepabėgtų supykę ir vieni kitus kaltindami dėl nesėkmės.

Užtat derybų prailginimas būtų sveikintinas, jeigu šiandien nepavyktų priimti galutinio sutarties teksto“, – rašė Jungtinių Arabų Emirato laikraštis pirmadienį, pridurdamas: „Žinoma, su sąlyga, kad jos nebūtų pratęstos ligi šv. Nigdo.“

Tačiau, Beiruto dienraščio „Daily Star“ požiūriu, „derybų prailginimas nebūtų padrąsinantis ženklas ateičiai. Tai būtų greičiau įspėjimas, kad laikas patenkinamam susitarimui pasiekti jau praėjo.“

Tiesa ta, kad derybos Vienoje pirmadienį baigėsi, nepasiekusios laukto rezultato. „Vietoj to, – kaip pranešė Vokietijos radijas Deutschlandfunk“, – penkios veto teisę turinčios Saugumo Tarybos narės ir Vokietija bei Iranas sutarė derybas tęsti ligi 2015-ųjų liepos 1-osios ir pirmiausia vėl susitikti gruodį, tik dar neaišku, kur ir kada konkrečiai.

Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko-Walterio Steinmeierio, pokalbiuose padaryta pažanga ir ant stalo padėta naujų pasiūlymų. Dabar norima intensyviai derėtis toliau“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių