Kaunas, šokis ir laisvė

Lietuvos švietimo sistema istoriškai susiklostė taip, kad šiandien progimnazijose ir gimnazijose mokoma tik literatūros, dailės ir muzikos menų. Šokio daugelyje tarpukario, sovietinio laikotarpio ir atkurtos nepriklausomybės mokyklose mokosi tik tie vaikai, kurie turi specifinių plastinių gebėjimų. Vis dėlto mįslė, kodėl tapybos pagrindai yra privalomi visiems, o valsas, polka ir kiti šokiai – tik išrinktiesiems, tampa išsprendžiama tada, kai imama gilintis į klausimą, kas yra ir ką reiškia meninis viso kūno judėjimas.

Pasak daugelio postmodernybės filosofų, bet kurios ideologijos ir su ja susijusios stipresnės ar silpnesnės prievartos, nukreiptos į individą, priemonė visada yra žmogaus kūno valdymas. Tas, kas valdo mūsų akis, ausis, rankas ir kojas, sprendžia už mus ir apie mus viską. Dvarininkų Lietuvoje šokio dažniausiai privačiai buvo mokomi daugelis vaikų, nes jau tuomet sąmoningai suprasta, kad žmogaus apsisprendimas judėti erdvėje tam tikru būdu yra jo laisvės raiška ir galimybė. Medijų teoretikas Marshall'as McLuhan'as žymiojoje savo knygoje "Kaip suprasti medijas?" aprašė žmonijos išradimus kaip tokį fenomeną, kuris, viena vertus, išlaisvina žmogaus akis, ausis, kojas ir kitas kūno dalis, sukurdamas vadinamuosius tęsinius, – akis pratęsė fotografija, kojas – rato išradimas, ausis – radijo technologijos atsiradimas. Vis dėlto paradoksas, apie kurį mokslininkas užsimena tik tarp eilučių, yra tas, kad medijos ne atpalaiduoja kūno dalis nuo veiksmo, o kaip tik jas pavergia. Kol nebuvo figūratyviosios dailės, fotografijos, žmogaus akys galėjo daug laisviau rinktis, į ką žiūrėti. Senojo Lietuvos ir daugelio kitų Vakarų šalių kaimo žmogus per savo gyvenimą pamatydavo tiek vaizdų, kiek šiandienis miestietis – per kelias valandas. Radijo išradimas buvo akivaizdžiai naudojamas fašistinei propagandai nacių Vokietijoje. Šios ideologijos suklestėjimas iš esmės reiškė piliečių kontrolę per ausis. Kojas pavaduojantys vežimo ar automobilio ratai sukuria visą vakarietiškąją kelionės mitologiją, kuri irgi valdo žmones. Ir tik tas, kuris imasi sąmoningai suprasti savojo kūno judėjimą, gali būti vadinamas laisvesniu nuo kontrolės, prievartos ir ideologijos. Šokis yra laisvės erdvė par excellence.

Menkos šokio edukacijos visuomenė, deja, jau nebemoka ne tik sąmoningai judėti pagal muzikos ritmus, bet ir atprato bei pamiršo tai, kaip skaityti šokio kalbą.

Menkos šokio edukacijos visuomenė, deja, jau nebemoka ne tik sąmoningai judėti pagal muzikos ritmus, bet ir atprato bei pamiršo tai, kaip skaityti šokio kalbą. Turbūt tai ir lemia tendenciją, pagal kurią daugelis mūsų dienų Lietuvos žiūrovų, pamatę šokio spektaklį, begali ištarti žodį "gražu". Viena vertus, tokia reakcija byloja apie estetinio, nesuinteresuoto, santykio galimybę ir vyravimą – kai šokio nesupranti, lieka tik jutiminis santykis, kuris ir apibūdinamas estetinėmis kategorijomis. Kita vertus, tokios šokio spektaklių interpretacijos rodo begalinį mūsų ribotumą ir išsilavinimo stoką. Kai nesame laisvi, nei judėti pagal muziką, nei tą judesį suprasti jau negebame. Tai – atrofija. Šokio filosofijos profesorius Gediminas Karoblis, dėstantis Norvegijoje, kartu su istoriku profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi yra plėtoję Pietų Amerikos, kaip visiškos Lietuvos priešingybės, šokio mokymo ir suvokimo srityse temą. Brazilams ar argentiniečiams, dirbusiems ar tebedirbantiems plantacijose, šokis yra laisvė, leidžianti nusimesti valdžios, viršininko ir kitokio prievaizdo uždedamus pančius. Šiandien tango ar salsa Lietuvoje tapo ne laisvės, o prestižo ir priklausymo turtingųjų socialiniam sluoksniui žyme.

Šiuolaikinis šokis Kaune – tai, pirmiausia, teatro "Aura" istorija, tradicija ir šiandiena. Netikėta ir kartu dėsninga yra tai, kad dabarties literatūrinis ar architektūrinis Kaunas yra labiau lokalus, o šokio laikinoji sostinė yra jau tarptautinė tikrovė. Kai vietinė publika šokio, daugeliu atvejų, nesupranta, belieka orientuotis į užsienio žiūrovus. Be minėto teatro, Kaune esama dar kelių šokių kolektyvų ir mokyklų, kurios pačios kuria šiuolaikinio šokio Kauną ir edukuotą jauną šokėją. Žiūrint į Kauno šokio profesionalus ir jų entuziazmą, aiškėja, kad jokios galimybės užsiauginti ir gerų artistų, ir juos vertinančių žiūrovų nėra prarastos. Pats stipriausias šiuolaikiniam šokiui iškylantis pavojus, kuriam kauniečiai, regis, nepasiduoda, yra bet kokio judėjimo aklas susiejimas su seksualumu. Mūsų amžiuje beveik visa viešoji erdvė (televizija, reklama ir kiti medijų kanalai) trimituoja apie tai, kad žmogus neva turi judėti tik dėl seksualinių poreikių tenkinimo. O geras šokio spektaklis yra viena paskutiniųjų ir pačių stipriausių alternatyvų, rodančių, kad žmogaus primityvinti iki gyvūno, kuriam rūpi tik fiziologiniai poreikiai, negalima ir nereikia. Prisimenant XX a. pirmosios pusės vokiečių filosofą Hansą Georgą Gadamerį, būtų galima sakyti, kad šokis, skirtingai nei daugelis kitų menų, yra išsaugojęs žaidimo ir simbolio savastį, kuri ir yra meno kūrinio pagrindas, pašaukiantis į šiandieną mūsų senųjų protėvių ritualines apeigas ir tuo pat metu galintis kalbėti dabarčiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Povilas

Povilas portretas
Įdomus straipsnis. Ir aktualus, reikalingas. Ypač patiko mintis: šokis yra laisvė, leidžianti nusimesti valdžios uždedamus pančius. Tik... Šiuolaikinis šokis Kaune - tik "Aura". Nejaugi? Taip, "Auros" dauguma spektaklių puikūs, tarptautinio lygio. Ir Kaune jie noriai žiūrimi. Bet ar tie keli šokėjai, sudarantys trupę, vieninteliai Kaune? Straipsnio autorius gal nežino, kad Kaune veikia net aštuoni studentiški šiuolaikinio tautinio šokio kolektyvai, kur kiekviename mažiausiai po dvylika šokėjų porų? Kad tie kolektyvai sėkmingai pasirodo daugelyje tarptautinių festivalių? Žinoma, jei apie tautinį šokį žinote tik, kad tai "klumpakojai" ir "kepurinės", tada suprantama. Bet taip nėra. Tai ne folkloras, nors nemažai šių ansamblių šokamų šokių dabartinių choreografų sukurti folkloro pagrindu. Kiti autoriniai, gana techniški, šokėjai šokdami patiria tą laisvę, apie kurią rašėte, džiaugsmą, jaučiasi šiuolaikiniais žmonėmis. Tad Kaunas nėra tik "Auros" šokio miestas.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?
    Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

    Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...

    1
  • Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?
    Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?

    Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...

    2
  • Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?
    Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?

    2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...

    8
  • G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių
    G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių

    Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...

    11
  • Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje
    Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje

    Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...

    3
  • Tikrų vertybių ilgesys
    Tikrų vertybių ilgesys

    Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...

  • Matematika ugdo ir kūrybiškumą
    Matematika ugdo ir kūrybiškumą

    Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...

    3
  • Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
    Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?

    Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...

  • Laisvė atminti Laisvę
    Laisvė atminti Laisvę

    Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...

    1
  • Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė
    Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė

    Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...

    6
Daugiau straipsnių