Kauniečiai, Ąžuolyną asfaltui kertantys

Kauno miesto savivaldybės taryba vasario pradžioje nubalsavo, kad dalis Ąžuolyno – šventos Kauno širdies – turėtų būti paimta miesto poreikiams. Pats sprendimas, atrodytų, prieštarauja sveikam protui – kada ir kas Ąžuolyną iš miesto ir kauniečių galėjo būti paėmęs privačiai naudoti? Bet buvo. Tiesa, naudojama buvo neintensyviai, apleisto sodo namelio formatu, kai yra šiukšlių, kažkas kuičiasi, bet ir didelių problemų kaimynams nekelia.

Kaip dabar Kaune įprasta, bet kokia netikėta mintis tapo proga susipliekti dviem oponentų grupėms. Vienoje pusėje – Kauną valdantis "Vieningas Kaunas". Kitoje – gamtos, senosios architektūros, gyvų medžių ir žalios žolės mylėtojai. Kažkur dar buvo ir dabartiniai sklypo savininkai, kuriems atsiranda galimybė už sklypą sulaukti solidžios piniginės kompensacijos.

Nepriklausydamas nė vienai iš suinteresuotų grupių (nesu nei "Vieningo Kauno" narys, nei sklypo savininkas, todėl į formalų biurokratinį sprendimą žiūriu kaip neabejingas miesto gyventojas, ir tai leidžia iškelti keletą aktualių klausimų bei nebūti prikaltam prie būsimo asfalto ar pririštam prie pjaunamo ąžuolo.

Būkim atviri ir pripažinkim – 2 tūkst. automobilių vietų atsirado ne iš dangaus, o dėl jau minėto stadiono poreikių.

Pirmas klausimas – kokią išties problemą Kaunas bando spręsti? Trūksta automobilių vietų rekonstruojamam stadionui? Problemų kelia dabartinė ūkinė veikla? Nėra kitų erdvių, kur investuoti ES pinigus?

Deja, bet į šiuos klausimus atsakymų kaip tik ir nėra. Jeigu skaitytume tarybos sprendimo lydinčiąją medžiagą, tai pamatytume, kad pagrindinis vis dėlto yra automobilių vietų poreikis. Taip tiesiog taisomos stadiono rekonstrukcijos klaidos, kai neskirta dėmesio deramai transporto infrastruktūros pertvarkai, fizinėms erdvėms konstruoti taip, kad bent kiek didesnių varžybų atveju problemų neturėtų ne tik dalyviai, bet ir žiūrovai.

Antras klausimas – kam reikalingi 2 tūkst. automobilių vietų? Vydūno alėjos apylinkėse automobilių srautas vis intensyvesnis, vis sunkiau šioje miesto dalyje rasti laisvų vietų vakare, tačiau trūkumas tikrai neskaičiuojamas tokiu mastu. Tad būkim atviri ir pripažinkim – 2 tūkst. automobilių vietų atsirado ne iš dangaus, o dėl jau minėto stadiono poreikių.

Situacija: Ąžuolyno pašonėje atsiras 2 tūkst. vietų automobilių aikštelė. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kai pripažinsim, kad miesto tarybos sprendimą lemia visavertės stadiono infrastruktūros poreikis, taps akivaizdu, kad pasirinkimų nėra labai daug. Šios erdvės Vydūno al. 4 yra vienas galimų sprendimų. Alternatyva – imtis dar sudėtingesnių sprendimų K.Petrausko ir Sporto gatvių erdvėje. Čia interesų kamuolys dar sudėtingesnis – reikėtų panaikinti bent kelias maitinimo įstaigas, pertvarkyti Sporto ir sveikatingumo centrą, spręsti kelių privačių objektų likimą.

Įdomesnis kompleksinis scenarijus – senokai aptarinėjamas Lietuvos sporto universiteto perkėlimas ir prijungimas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Buvusių pastatų vietoje atsivėrusi erdvė būtų didžiulė galimybė inovatyviai ir kompleksiškai pertvarkyti šią miesto dalį. Tačiau, suprantama, tai istorija iš mokslinės fantastikos, nes Lietuvos sporto universiteto jungimo klausimo nesugebėjo įveikti net visa praėjusio Seimo kadencija.

Trečias klausimas – jeigu automobilių vietų poreikis yra, jeigu jam patenkinti tai yra geriausia vieta, tada belieka įvertinti, ar dabartinis procesas užtikrina pakankamą skaidrumą ir miesto interesus?

Pakanka atsiversti savivaldybės tarybos lydinčiuosius dokumentus ir pamatyti 2 tūkst. vietų automobilių aikštelės schemą. Atsakymas akivaizdus ir kategoriškas – tokio asfalto blyno Ąžuolyno viduryje negali būti. Tačiau... dabartinis tarybos sprendimas priimtas nė vienam (!) tarybos nariui neprieštaravus, nepadarius jokios pastabos. Nors neformaliuose pokalbiuose ar socialiniuose tinkluose beveik visi balsavę už vieningai garantuoja, kad schema – nesusipratimas ir neturės jokios įtakos.

Tad šįkart tenka viltis, kad tarybos narių pažadai netaps tolesnių biurokratinių sprendimų pagrindu. Ir kad po metų ar poros Ąžuolyno viduryje turėsime ne asfalto gėdą, o modernų ir gamtą bei miestiečių poreikius sujungiantį sprendimą. Žinoma, lygiai taip pat galiu ir klysti – miestas gali pradėti dar vieną amžiaus statybą, kuri kam nors vis netiks ir niekaip nebus baigiama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunas

kaunas portretas
Labai aktuali tema ir toks" skaudulys" [aikstele---Aikste!!!]] graziausioje Kauno vietoje ===tai NUSIKALTIMAS su naftos dememis
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Willkommen in Litauen
    Willkommen in Litauen

    Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...

    7
  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    16
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    11
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    5
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    8
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    2
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

Daugiau straipsnių