Kiek dar gyvuos neefektyviai veikiančios valstybinės įmonėlės?

Praėjusį mėnesį su ministru pirmininku pasirašėme susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų, vadinamą Nacionaliniu susitarimu. Jame, be kitų dalykų, numatyta modernizuoti viešąsias paslaugas, įdiegiant efektyvumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą, gerinti konkurencinę verslo aplinką – atsisakyti valstybei nebūdingų paslaugų, iškreipiančių konkurencines sąlygas

Technikos priežiūros tarnyba (TPT) yra valstybei priklausanti viešoji įstaiga ir viešojo administravimo subjektas. Tačiau jos dalininkė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad tarnybos veikla nėra viešasis administravimas. Šie vienas kitam prieštaraujantys teiginiai yra įrašyti šiemet pavasarį Valstybės kontrolės paskelbtoje ataskaitoje ir kol kas neaišku, kaip ilgai jie sugebės egzistuoti, neigdami vienas kitą.

Valstybės auditoriai suskaičiavo, kad viešojo administravimo subjektų skaičius 2016-aisiais, palyginti su 2009 metais, išaugo dvigubai – iki 12-os. Verslas su viltimi laukia, kad abejotino reikalingumo įstaigų skaičių sumažins pasirašytas Nacionalinis susitarimas, kuriame numatoma gerinti konkurencinę verslo aplinką ir atsisakyti valstybei nebūdingų paslaugų, iškreipiančių konkurencines sąlygas.

Paanalizuokime, koks yra realus Technikos priežiūros tarnybos efektyvumas potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo ir sertifikavimo rinkoje.

Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti įstaiga yra oficialiai atsakinga už potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimą, įrenginių atitikties įvertinimą ir sertifikavimą. Jos vadovą šiemet rugsėjį iš pareigų nutarė atšaukti socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, ministerija yra tarnybos steigėja. TPT vadovo atleidimo priežastys – standartinės. Nesugebėjimas užtikrinti vidaus kontrolės sistemos veikimo, neefektyvus tarnybinio transporto naudojimas, abejotini priedai prie atlyginimų.

Sprendžiant iš tarnybos 2016 metų ataskaitos, pernai ji gavo 1,5 mln. eurų pajamų, išlaidos siekė daugiau kaip 1,4 mln. eurų, o grynasis veiklos rezultatas sudarė vos...37,1 tūkst. eurų. Pasirodo, tai įstaiga, dirbanti praktiškai „ant nulio“ ir pati pripažįstanti, kad neatlaiko konkurencijos. Vien vietoje 40 planuotų darbuotojų saugos ir sveikatos konsultavimo sutarčių TPT pernai pavyko pasirašyti tik 4-ias. Kadangi, kaip pati TPT pripažino savo ataskaitoje, daugelis eksportuotojų renkasi Lietuvoje veikiančias privačias tarptautines, lygiai tokias pačias paslaugas teikiančias įmones.

Potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo rinka liberalizuota dar 2002 m., joje veikia akredituotos privataus kapitalo įmonės, tačiau dominuojančią rinkos padėtį vis dar užima TPT. Tokia situacija iš esmės atrodo ydinga dėl kelių paprastų priežasčių – neefektyvaus valstybinio monopolio ir funkcijų dubliavimo. Privatiems žaidėjams tokioje rinkoje ne tik įsitvirtinti, bet ir išlikti tampa sudėtingiau, nes vyrauja ne ekonominė logika, o neaišku dėl kokių tikslų globojamų ir nelikviduojamų įstaigų dominavimas.

Europinė praktika vienareikšmiška – poreikio tokioms funkcijoms leisti valstybės lėšas visiškai nėra. Vakarų šalių pavyzdžiai byloja, jog potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas patikėjus privačiam verslui ne tik išvengiama personalijų interesų konflikto, bet ir patys visuomenei reikšmingų objektų tikrinimo darbai vyksta greičiau ir efektyviau.

Tai nėra to paties lygmens vieša paslauga, kaip tarkime viešasis saugumas ar švietimas, bet jų kokybė ir efektyvumas yra labai svarbūs visų mūsų kasdieniniame gyvenime.

TPT, viena iš 12-os. Ir tikimės, kad viena pirmųjų, kurios bus atsisakyta pagal efektyvumo bei aiškių rezultatų reikalaujančią Nacionalinio susitarimo logiką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
  • Cianido nereikia. Pakaks ir pavydo
    Cianido nereikia. Pakaks ir pavydo

    Neseniai stovėdama eilėje parduotuvėje nenoromis nugirdau už manęs laukiančių merginų pokalbį. Dialogo tema sukosi apie tai, kaip gaila, kad kažkokios Simonos kartu su draugėmis vakarieniauti neišleido pavydus vaikinas. Nors pati, užuot konf...

    12
Daugiau straipsnių