Kiek iš mūsų?

Literatūrologas ir eseistas Mindaugas Kvietkauskas daugelyje savo mokslinių darbų ir naujausioje eseistikos knygoje "Uosto fuga" kalba apie mūsų įsigyvenimą vietoje.

Pasak mokslininko, mūsų nuolatinė būsena, tiesiog konstanta, šiame pasaulyje yra nuolatinis buvimas vienatvėje. Net apsupti daugybės žmonių, kolegų, draugų, pažįstamų ir praeivių, vis dėlto jaučiamės esantys vieni. Tuomet į pagalbą ateina istorija ir literatūra: būdami konkrečioje daiktiškoje vietoje, dabartyje ieškome praeities ženklų ir randame šioje vietoje anksčiau gyvenusiųjų buvusias istorijas. Šie praeities draugai – patys patikimiausi, niekada neišduodantys, santykiai su jais nepriklauso nuo daugelio aplinkybių, kurios dažnai keičia gyvų žmonių santykius. Tuomet atsiranda atsakomybė, reiškianti pareigą išsaugoti tą vietą, kurioje esi tam, kad tęstųsi joje anksčiau buvusių žmonių gyvenimai ir istorijos. Taigi pirmasis retorinis klausimas: kiek iš mūsų galime pasakyti, kad Kaune mano geriausias draugas yra Maironis ar Salomėja Nėris, ar dar koks nors anksčiau gyvenęs kultūros žmogus?

XVIII a. pabaigos rašytojas Lorensas Sternas anuomet populiarioje knygoje "Sentimentali kelionė" aprašė nenumaldomą žmogaus troškimą grįžti į vietas, kuriose kadaise būta ir daug patirta. Šiuolaikiniam žmogui sentimentalumas – tai jau yda, kurios reikia atsikratyti. Praeities įvykiai, mus glaudžiausiai susiejantys su svečiomis vietomis, gali būti ir skaudūs, ir malonūs. Jei tos vietos primena gerąsias patirtis, antrąkart atsidūrę tame pačiame mieste ar kaime, ar kalnuose, paprastai jau nepatiriame to jausmo, kuris buvo toks mielas anuomet. Jei įvykiai skaudūs, ryšys stipresnis ir grįžti tikrai reikėtų – tik atsidūrę toje pačioje vietoje kitomis aplinkybėmis, galime "pataisyti" savo blogąsias patirtis. Deja, dažniausiai esame linkę pamiršti trauminius įvykius ir jų vyksmo vietas ir manome, kad tos patirtys mums nedaro jokios įtakos – jos pamirštos, todėl jų lyg ir nėra, ir nebuvo. Kiek iš mūsų esame pasirengę akistatai su tuo miestu, kuriame kartą buvome palikti, išduoti ar mus ištiko nelaimė?

Šiuolaikinis žmogus kelionėje irgi ieško naujos patirties tam, kad išvengtų kasdienybės, kuri dažnam yra įgrisusi ir neteikia pasitenkinimo.

Globalizacijos amžiuje mes keliaujame labai dažnai. Sovietinės priespaudos laikais žmonės laukdavo vasaros kaip vienintelės progos atsidurti kitoje, ne kasdienybės vietoje. Rutina nėra blogas reiškinys ar gyvenimo būdas. Dažnas sociologas pasakytų, kad kasdieniai veiksmai ir ritualai tik ir palaiko mūsų viešąjį ir net privatųjį gyvenimą. Mums nereikia kasryt pabudus svarstyti, ar gersime kavą, ar arbatą – elgiamės pagal įpročius, tai yra šiuolaikinio žmogaus ankstesniojo, laukinio būvio tolima atmintis, nes tai – modernieji ritualai. Lygiai taip pat darbo vietoje kasdien tikrai neišrandame dviračio – daug kas per gyvenimą yra išmokta ir nereikalauja kaskart skirti kūrybinių jėgų, elgiamės pagal patirtines išankstines schemas. Kelionė totalitarinėje visuomenėje reiškė, kad visą darbo sezoną plušęs žmogus pagaliau gavo teisę pamatyti jūrą, tačiau tik tam, kad pajustų, jog kitoks gyvenimas iš principo galimas, bet realiai neįmanomas.

Šiuolaikinis žmogus kelionėje irgi ieško naujos patirties tam, kad išvengtų kasdienybės, kuri dažnam yra įgrisusi ir neteikia pasitenkinimo. Globalizacija visuomeninius ritualus paverčia beveik neveikiančiais – mums kasdien reikia kažko nekasdieniško ir naujo. Dėl to ne tik negebame megzti gilesnio santykio su savo nuolatine vieta, bet ir kelionėse nesiekiame susidraugauti su kitos vietos žmonėmis – ir gyvaisiais, ir praeities kultūros veikėjais. Kiek iš mūsų vis dar tikime, kad kelionėje užsimezgusi draugystė su kitos šalies žmonėmis reikš nuolatinį bendravimą su jais ir grįžus į namus ir kiek iš mūsų dar gebame nuoširdžiai patikėti, kad svečios vietos praeitis yra ir mūsų praeitis, jei toje vietoje atsidūrėme, ir kiek iš mūsų dar galime ištverti be nuolatinių kelionių ir galime būti tais, kurie palaiko visuomenės kasdieniškumą būtent dėl to, kad artima mums tikrovė nepavirstų chaosu?

Kita vertus, kiek iš mūsų galime sau leisti, kelerius metus ar visą gyvenimą gyvenę vienoje vietoje, įspusėjus šiai vasarai, pasakyti sau ir kitiems, kad esame atviri naujovei – susikrauti daiktus ir išvažiuoti ne viską iš anksto suplanavus ir užsitikrinus komfortą, o važiuoti į kelionę pas patį save – kitokį kitoje vietoje?


Šiame straipsnyje: Santakažvilgsnis(santaka)

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
PASKOLOS PASIŪLYMAI tarp atskirų Susisiekite su manimi šiuo elektroninio pašto adresu: bcorinne342@gmail.com Aš pateikti jums paruoštas tiekti kredito į (asmenų, įmonių, asociacijų, pavyzdžiui) į bėdą ar ieško pagalbos išspręsti kai savo finansines problemas arba pradėti savo verslą. - Pasirinkta suma: Jūsų pasirinkimas suma - Pasirinkta grąžinimo laikotarpį: daugiau kaip 30 metų. - metinis grąžinimo norma: Įperkamos. Turint tai omenyje, prašome rašykite man arba susisiekti su manimi šiuo elektroninio pašto adresu: bcorinne342@gmail.com

redakcijai

redakcijai portretas
Tai gal isimsite su morale prasilenkianti komentara??? Ar cia kaip kovoj be taisykliu desniai galioja?????

kaunietė

kaunietė portretas
Galiu pasakyti, kad Vilniuje mano geriausi draugai yra Antakalnio kapuose - poetas Justinas Marcinkevičius ir filosofas Romualdas Ozolas. Ten guli ir daugiau brangių žmonių, kuriuos, dažnai atvykusi į Vilnių, einu aplankyti.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
  • Ne maištas, ne reforma. Kas tai?
    Ne maištas, ne reforma. Kas tai?

    Tai etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja pedagogų darbo apmokėjimo tvarka. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, tai viešojoje erdvėje pasirodę skaičiai. 32 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. etatų, kuriuos si...

    1
  • Lietuva per brangi
    Lietuva per brangi

    Šventas atostogų metas rugpjūtis. Na, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kasmet šventvagiauja, neina atostogų, nors tu ką. Jau devynerius metus nepavargsta vargti. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mažumėlę bus su šeima – ke...

    1
  • Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?
    Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?

    Medikų misija gelbėti žmogaus gyvybę. Ir tikrai mūsų, Lietuvos medikai, yra profesionalūs, vertinami pasaulyje. Jie vertesni ir daug didesnių atlyginimų, ir daug daugiau visuomenės pagarbos. Tačiau socialinio draudimo sistema Lietuvoje ne tik netobu...

    3
  • Populistas pasikliovė likimu
    Populistas pasikliovė likimu

    Gajus gimė liepos 13-ąją senovės Romoje, todėl ne veltui buvo vadinamas dar ir Julijumi. Tiesa, niekas iš tuos laikus pamenančių senolių šiandien aiškiai neprisimena, ar ta diena buvo penktadienis. Gajaus vaikystės laikais Roma bu...

    3
  • Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?
    Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

    Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityj...

  • Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos
    Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos

    Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzij...

    2
  • Lūkesčiai, kad būstas brangs, blėsta
    Lūkesčiai, kad būstas brangs, blėsta

    Antrą šių metų ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių Lietuvoje dar šiek tiek sumenko. ...

  •  Transatlantiniai santykiai – tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam?
    Transatlantiniai santykiai – tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam?

    Turbūt joks NATO vadovų susitikimas nekėlė tiek nerimo ir spėlionių dėl jo baigties, kiek vyksiantis šią savaitę. ...

  • Darbuotojai užsieniečiai – naudingi, bet nepageidaujami?
    Darbuotojai užsieniečiai – naudingi, bet nepageidaujami?

    Valdžia pagaliau suvokusi, kad demografijos situacija Lietuvoje yra „deganti” problema, ėmėsi ją spręsti. Parengė „Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategiją” bei jos įgyvendinimo veiksmų planą ir prad...

    1
Daugiau straipsnių