- Aušra Garnienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Dabar marinuosim laiką", – atidavęs vadovėlius mokyklos bibliotekai pareiškė septintokas. Sakytume, paauglystė – tas amžius, kai nežinai, ko nori. Bet panašu, kad tai išgyvena ir mokyklos. Paleistų mokinukus ilsėtis, bet negali – juk valdžia iš viršaus pailgino mokslo metus. O ką su tuo pailgintu galu veikti?
"Galima orientuotis į savo krašto pažinimą, kiti galbūt organizuos darbą klasėje pamokų metu. Tų galimybių yra daug – tą ir norime pasakyti, ir skatiname mokyklų savarankiškumą bei lyderystę", – nusprendus ilginti mokslo metus dėstė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
"Pamoka vyks netradicinėje erdvėje", – tokio įspėjimo sulaukė e.dienyne mokiniai ir tėvai. "O, kaip netikėta! – ironiškai nusikvatojo aštuntokas. – Kiekviena pamoka dabar vyks tame pačiame "netradiciniame" skvere". Tame pačiame, kur tos mokyklos mokinukai paprastai visus mokslo metus per pertraukas traukia parūkyti ar "paveipinti".
Prie didmiesčių muziejų pirmąsias dvi birželio savaites nenutįsta mokinių, atėjusių su mokytojais eilės. Tegul eksponatų prižiūrėtojos ramiai sau mezga ar knygas skaito, nėra reikalo jas trukdyti. Gerokai paprasčiau ir lengviau, kai vaikai tyliai brūžina suolus saulės prikepintuose kabinetuose.
Mokinių grupės neplūsta ir į įmones, kur galbūt pamatytų, ką norėtų veikti gyvenime. Tikriausiai ne mažiau įdomūs jauniesiems Lietuvos piliečiams būtų ir teatro užkulisiai, ir bažnyčios bokšto varpinė bei palėpė, ir ugniagesių automobiliai ar naujas galingas ūkininko traktorius. Negirdėjau, kad kuri nors mokykla būtų rengusi išvyką pas kokį nors ūkininką į kaimą, kur birželį verda gyvenimas, nors daugybė miesto vaikų ir paauglių nėra iš arti matę viščiuko, kiaulės, karvės.
Mokyklų vadovai ir mokytojai kažkodėl lyg įsikibę laikosi nuostatos, kad mokiniai mokosi tik mokyklose. Šiemet – iki birželio 15-osios arba dešimt dienų ilgiau nei pernai. O kitąmet – jau ir iki birželio 20-osios. Pailginome mokslo metus, kad vaikai mokykloje tobulai išmoktų marinuoti laiką?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...