Kitąmet dvigubai didesnės doktorantų stipendijos: kokių pokyčių sulauksime?

„Kitais metais numatomi pokyčiai doktorantūroje gali būti labai pastebimi, kadangi stipendijos padidėjimas akivaizdus. Iki šiol didieji universitetai gana dažnai nesurinkdavo doktorantų į tam tikras mokslo kryptis. Galime spėti, kad menkos stipendijos galėjo būti viena iš priežasčių. Pavyzdžiui, neseniai studijas baigusio ir darbą pradedančio informacinių technologijų specialisto darbo užmokestis rinkoje turbūt gerokai didesnis nei siūloma doktoranto stipendija“, – atkreipia dėmesį A. Čenys. 

Viliamasi, kad švietimo sistemos pokyčiai iš esmės pakeis būsimų doktorantūros studijų kokybę. „Natūralu, kai doktoranto stipendija iki šiol buvo mažesnė už minimalų darbo užmokestį, mes negalėjome tikėtis, kad geriausi studentai norėtų dirbti už tokį atlyginimą“, – pastebi A. Čenys.

Kitais metais doktorantūros stipendijos didės daugiau nei 80 proc., lyginant su pernai metais. Pirmųjų metų doktorantai kas mėnesį gaus 722 eurų, o antraisiais-ketvirtaisiais mokslo metais – 836 eurų stipendijas. Prorektorius atkreipia dėmesį, kad nuo kitų metų padidėjusios doktoranto stipendija beveik prilygs vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje, todėl, jo nuomone, tokia situacija iš esmės bus gera paskata studentams bei lems kokybiškesnį konkursą, priimant studentus į trečiosios pakopos universitetines studijas.

„Doktorantų atlyginimai darosi konkurencingi Lietuvos mastu. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje doktoranto stipendija siekia apie 1000 eurų. Universitete studijuoja doktorantas iš Italijos, pasirinkęs statybos inžinerijos mokslo kryptį. Galime tikėtis, kad apsikeitimas doktorantais bus didesnis nei iki šiol, o stipendijos taps konkurencingos ir patraukios jauniems mokslininkams“, – įsitikinęs A. Čenys.

Kalbėdamas apie ypač teigiamus švietimo pokyčius, prorektorius akcentuoja, kad patirsime ir problemų, kurias ir iki šiol jautėme, tačiau jos nebuvo tokios aktualios. „Mano nuomone, turėtų vykti daugiau pokyčių doktorantūros vykdymo sistemoje Lietuvoje. Vienas iš jų – dabartinė priėmimo sistema, kuri šiuo metu reglamentuota mokslo doktorantūros nuostatuose. Ji jau dabar nėra ideali, o, padidėjus stipendijai, gali pasidaryti didelis kliuvinys“, – pabrėžia A. Čenys.

Prorektoriaus teigimu, pageidautina padidinti ir doktorantų priėmimo sistemos lankstumą, nes šiuo metu doktorantūra yra pernelyg biurokratizuota ir formalizuota. „Vykdant studentų priėmimą į trečiosios pakopos universitetines studijas, turima labai mažai laisvių. Universitetuose griežtai ribojamos doktorantūros vietos į tam tikras mokslo kryptis. Tam, kad priėmimo procesas būtų sklandus, o studijos naudingos, reikėtų suteikti universitetams žymiai daugiau laisvės vykdant priėmimo procedūras, o iš studentų reikalauti rezultato – kokybiškai apgintų daktaro disertacijų, o ne formalių reikalavimų, kurie dažnai trukdo“, – pastebi A. Čenys.

VGTU daugiausia studijuoja doktorantai, baigę mūsų universitetą, tačiau yra jaunuolių ir iš Vilniaus, Kauno technologijos, Klaipėdos, Mykolo Romerio universitetų. Taip pat doktorantūros studijas renkasi jaunieji mokslininkai atvykę iš Italijos, Libano, Irano, Turkijos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos.

Įprastai universitetas daugiausia doktorantų priima į technologijos mokslų sričių doktorantūrą. Šiemet priėmimas dar nesibaigė, bet planuojama, kad daugiausia doktorantų pradės studijas statybos inžinerijos, medžiagų inžinerijos, elektros ir elektronikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, transporto inžinerijos, aplinkos inžinerijos mokslo kryptyse.