K.Navakas: kauniečiai moka priešintis

Nėra sunku keliais sakiniais nusakyti Niujorko ar Venecijos miestų dvasią. Nors dažniausiai tai tik viena miesto dvasios briaunų, labiausiai krintanti į akis, kitos susislėpusios. Tačiau Kaune ir dėl tos vienos - problemos. Miesto tapatybės paieškos geriausiu atveju dar vyksta, blogiausiu - net nėra prasidėjusios.

Panašu, kad miesto dvasia tvyro kažkokiuose rūkuose, kuriuos pats laikas imti sklaidyti. Vėl pakartoti, kad tai laikinoji sostinė, būtų pernelyg retrogradiška.

Todėl įvardysiu tik vieną Kauno bruožų, pakankamai ryškų. Tai miestas rezistentas.
Neminėkime kunigaikščio Vaidoto ir kitų vadovėlinių dalykų, pradėkime nuo vėlesnių ženklų, kurių pakanka. Simboliškai galime paminėti fortus ir miesto tvirtovės statusą, tačiau jis atėjo iš šalies, nekilo pačiame mieste.

Laikinosios sostinės laikotarpis - irgi tam tikras pasipriešinimas, modernaus miesto išauginimas beveik runkelių lauke, begalinis noras išsiveržti iš provincialumo, paliudytas daugybės kultūrinių, architektūrinių ir kitų laimėjimų.

Vėlesnis kauniečių desantas į Vilnių buvo pasipriešinimas istorinės sostinės kitakalbiškumui ir kitakultūriškumui. Pasipriešinta irgi veiksmingai.

Tačiau bene svarbiausia tarpukariu brendusių kauniečių misija buvo anos dvasios palaikymas ilgus sovietinius dešimtmečius. Galime prisiminti ano meto inteligentus - nuo L.Truikio iki V.Šiugždinio, kurių asmenyje smetoninės Lietuvos dvasią buvo galima pajusti ne iš senų laikraščių.

Vėliau, žinoma, R.Kalanta, Kauno bigbito grupės, jaunimo demonstracijos ir t.t. Nepranokstami rezistencijos faktai, pridedant dar ir V.Andziulio pogrindinę spaustuvę.
Galime paminėti ir kitą kaunietišką fenomeną - pasipriešinimą sovietinei ekonominei sistemai. Visais laikais kauniečiai "mokėjo gyventi". Pradedant nutrijų fermomis, megztinių mezgyklomis ir baigiant į vakarietišką didcentrį panašiu Aleksoto turgumi. Tuo Kaunas tikrai išsiskyrė.

Telieka apgailestauti, kad vėliau jis tarsi sutriko. Pasijuto Vilniaus šešėlyje. Puolė priešintis ir tam, įrodinėti, kad "ir Kaune gyventi galima". "Žalgirio" pergalės prieš "Lietuvos rytą" tapo beveik egzistencinės svarbos.

Todėl labai teigiamai žiūriu į vieną šiandienės rezistencijos formą - pasipriešinimą miesto veido praradimui ir virtimui palaida bala. Tokio pasipriešinimo esama, o kaip rodo istorija, besipriešindami kauniečiai dažniausiai laimi. Ir tai negali neguosti. 


Šiame straipsnyje: navakasSantaka

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių