Ko akcijų lankose pasibaidė romus arklys?

Per savaitę JAV akcijų rinkos prarado daugiau nei dešimtadalį vertės, ir panašios nuotaikos netruko iš didžiausios pasaulio ekonomikos pasklisti po visą pasaulį. Pastaruosius metus ekonomikos naujienos buvo tik teigiamos, JAV akcijos brango beveik be sustojimo ir be korekcijų, o nerimo ženklų finansų rinkų padangėje nebuvo matyti. Tad ko pasibaidė šis sotus ir romus arklys?

Akivaizdžių makroekonominių priežasčių akcijų kainų kritimui nėra daug – pasaulio ekonomikos augimas yra stabilus ir sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Augimas yra plataus masto ir apima daugelį sektorių bei visus pasaulio regionus. Sparčiai auga tarptautinė prekyba, didėja įmonių investicijos ir vartojimas, įmonių ir gyventojų lūkesčiai yra teigiami. Atrodytų, kad tokioje aplinkoje akcijų kainos kristi negali. Tačiau nusiėmus rožinius akinius ir pažvelgus atidžiau matyti daugybė problemų ir priežasčių, galinčių paaiškinti pastarąjį akcijų pigimą.

Visų pirma, kad ir kaip matuotume, akcijos, ypač JAV rinkoje, yra baisiai pervertintos. JAV akcijų kainų ir vidutinio vienai akcijai tenkančio pelno santykis (angl. cyclically adjusted price-to-earnings ratio) istorijoje didesnis buvo tik prieš 1929-ųjų krizę ir prieš 2000 metų „dot-com“ burbulo sprogimą. Panašiai atrodo ir akcijų kainos ir pardavimų apyvartos santykio rodiklis. Investuotojams į JAV akcijas optimizmo įpūtė mokesčių reforma, tačiau teigiama įtaka ekonomikai bus labai ribota ir labai laikina. Be to, visa teigiama įtaka grynajam įmonių pelnui jau su kaupu yra įvertinta akcijų kainose.

Antra, įmonių pelno ir BVP santykis yra rekordinėse aukštumose. Net ir toliau augant ekonomikai, sunku tikėtis, kad dar didesnė BVP dalis teks akcininkams. Ypač dabar, kai tampa akivaizdu, kad darbuotojų JAV darbo rinkoje trūksta, todėl sparčiau kils atlyginimai bei darbo sąnaudos. Akcijos sparčiau pradėjo kristi būtent paskelbus naujausius duomenis apie įsibėgėjantį darbuotojų atlyginimų augimą.

Trečia, daugėja ženklų, kad atlyginimų augimas pakurstys infliaciją ir vers JAV federalinių rezervų sistemą toliau didinti palūkanas. Didėjančios bazinės palūkanos aukštyn stumia visą obligacijų pajamingumo kreivę ir akcijas daro santykinai mažiau patrauklias. Pavyzdžiui, jau dabar 2 metų JAV iždo vekselių pajamingumas yra didesnis nei S&P500 akcijų dividendų pajamingumas! Didėjančios palūkanos reiškia ir didesnę įmonių skolinimosi kainą, o tai taip pat nėra geros naujienos įmonėms ir jų akcijų kainoms.

Ketvirta, JAV akcijų rinka yra pažeidžiama techninių veiksnių. Šiuo metu rekordinė amerikiečių dalis mano, kad dabar yra geras metas investuoti į akcijas. Vis dažniau jie investuoja ne tiesiogiai, o per rinkoje prekiaujamus fondus (ETF), pasitelkdami didelį finansinį svertą – investuoja skolintas lėšas. Ši veikla yra labai smagi tol, kol akcijos nesustodamos kyla. Bet prasidėjus net ir nedidelei korekcijai, saugikliai iššauna ir mėgėjai yra priverčiami parduoti savo aktyvus.

Penkta, makroekonominiai rodikliai ir nuotaikos yra geros, bet juos gali greitai sugadinti protekcionistinė politika ar geopolitinės rizikos. JAV administracija prieš porą savaičių jau pritaikė importo tarifus skalbimo mašinoms ir saulės baterijoms. O jei, paprašyta pramonės lobistų, pritaikys juos ir, pavyzdžiui, plienui? Kas bus jei ES ar Kinija taip pat atsakys importo tarifais? Esant tokiam scenarijui niekas nelaimėtų, bet jį, deja, jau esame matę praėjusio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje didžiosios depresijos metu. Gal tokios rizikos tikimybė nėra labai didelė, bet iki šiol ji akcijų rinkoje buvo visiškai ignoruojama.

Matant tokias aplinkybes nereikia didelės kibirkšties, kad prasidėtų plataus masto panika. Tai matėme pastarąją savaitę ir, didelė tikimybė, kad šiemet matysime dar ne kartą. Žinoma, investuotojai visada gali rasti gerų „pirkinių“, ypač jei ne spekuliuoja, o vertina ilgalaikę investavimo perspektyvą. Tačiau pastarieji įvykiai yra geras priminimas, kad akcijos, kaip ir kiti finansiniai aktyvai, gali ne tik brangti, bet ir pigti, o kartais ir labai smarkiai.


Šiame straipsnyje: ekonomikaakcijosJAV

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių