Ko nori britai?

Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie nepritarė premjerės T. May susitarimui. Tai mažina tikimybę, kad premjerė mėgins perkalbėti dalį parlamento narių pakeisti nuomonę ir dar kartą pateiks tą patį susitarimą parlamentui, tikėdamasi, kad dar vienas balsavimas baigsis teigiamu rezultatu.

Tačiau tolesnė įvykių raida lieka neaiški. Aišku, tik kad leiboristų siūlymu jau trečiadienį parlamente planuojama balsuoti dėl nepasitikėjimo T. May vyriausybe. Tikėtina, kad šis balsavimas baigsis nesėkme jo iniciatoriams, nes išankstiniai rinkimai nebūtų naudingi nei Brexit rėmėjams konservatorių partijoje, nei koalicijos partneriams Demokratinei junionistų partijai. Tad balsavimas dėl išstojimo iš ES sutarties neturėtų būti išankstinių rinkimų ženklu, nes pastarieji galėtų padidinti leiboristų bei kitų šalies narystę ES remiančių partijų narių skaičių parlamente, o kartu ir antro referendumo dėl narystės ES, apie kurį kalba vis daugiau JK parlamento opozicijos politikų, tikimybę.

Jei netrukus paaiškės atsakymas į klausimą dėl to, ar ši vyriausybė tęs savo darbą, tai atsakymo į klausimą, kaip toliau klostysis JK santykiai su ES dar teks palaukti. Kol kas galimi scenarijai varijuoja nuo išstojimo be jokio susitarimo, kuris būtų ekonomiškai žalingiausias pačiai JK, iki išstojimo atidėjimo ar antrojo referendumo dėl narystės ES. Tikėtina, kad jei T. May laimės balsavimą dėl pasitikėjimo vyriausybe, ji imsis bandymų rasti kelią, kurį palaikytų dauguma parlamento narių.

Tačiau esminis klausimas – ar jos pastangos rasti daugumai priimtiną sprendimą vestų link kitokio išstojimo sutarties turinio, nes tada reikėtų ir ES reakcijos, kuri iki šiol kartojo, kad pasiektas išstojimo susitarimas yra vienintelis tinkamas. Abejotina, kad ES pakeistų savo poziciją, kuri buvo suformuota siekiant išvengti precedentų ir dėl to net ignoruojant ekonomines tokios principingos laikysenos pasekmes, bei atsisakytų savo nuostatų dėl ES bendrosios rinkos integralumo ir Airijos sienos klausimo. Tad jei B. Johnson ir kiti aktyviausi JK išstojimo iš ES šalininkai tikisi, kad atmestas JK vyriausybės susitarimas su ES sustiprins T. May derybines pozicijas grįžtant prie derybų su ES, greičiausiai paaiškės, kad jis ir vėl klysta, kaip Brexit šalininkai klydo jau ne kartą, ignoruodami realybę ir veikiausiai nesuprasdami, kaip veikia ES.

ES iš tiesų gali grįžti prie derybų stalo, tačiau laikydamasi jau anksčiau išsakytų principų – o tai reiškia, kad JK vėl tektų rinktis tarp švelniausio Brexit varianto, t.y. Norvegijos tipo narystės ES bendrojoje rinkoje, kurį ne be pagrindo kategoriškai atmeta Brexit šalininkai, arba Kanados ir ES laisvosios prekybos susitarimo varianto, kuris dar labiau apribotų ekonominius santykius tarp JK ir ES, nei JK parlamente atmesta išstojimo sutartis. Be to, pastarasis variantas reikštų, kad laisvo judėjimo kertant sieną tarp Airijos ir Šiaurės Airijos išsaugojimas veikiausiai sukurtų nuolatinius reguliavimo skirtumus tarp Šiaurės Airijos ir likusios JK, kuriam kategoriškai priešinasi Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija. Kitaip sakant, vėl būtų grįžta prie tos padėties, kuri buvo prieš beveik du metus, kai JK vyriausybė pateikė prašymą išstoti iš ES, tik nuo tada vykusių derybų istorija jau bus suformavusi apribojimus tam, kiek ES galėtų nusileisti, mėgindama padėti JK vyriausybei rasti kažkokį daugumai šalies parlamento narių priimtiną susitarimą.

Taigi, politinis chaosas, kuris kilo, inicijavus referendumą dėl JK išstojimo iš ES, tęsiasi. Nors JK išstojimo iš ES scenarijus vis dar neaiškus, per šiuos du metus tapo aiškūs keli kiti dalykai. Narystė ES apima daugelį kiekvienai jos narei, net ir tokiai didelei ir įspūdingus rodiklius daugelyje sričių nuo gynybos iki švietimo turinčiai valstybei kaip JK, svarbių ryšių su likusiomis ES šalimis. O išstojimas reiškia, kad keičiasi šių ryšių reguliavimas ir dažniausiai keičiasi taip, kad atsiranda naujų apribojimų, už kuriuos reikia susimokėti, ypač išstojančiai šaliai. Taip pat tapo aišku, kad derybose dėl išstojimo žaidimo taisykles diktuoja ES, nes išstojančioji šalis yra silpnesnėje padėtyje – Jungtinei Karalystei tarpusavio ryšiai su ES yra daug svarbesni, nei pastarajai su JK. Be to, ir derybos buvo pradėtos pačiai JK tinkamai nepasiruošus joms. Už tai didžiausia atsakomybė tenka už Brexit agitavusiems JK politikams, kurie ignoravo analitikų argumentus ir vienos kompetentingiausių ES šalių valstybės tarnybos nuomonę.

Dabartinis politinis chaosas kai kam, kas susirūpinęs dėl to, ar JK išstojimas nepaskatins kitų ES šalių euroskeptikų imtis panašių iniciatyvų, gali kelti pasitenkinimą. Tačiau toks požiūris būtų trumparegiškas ir žalingas. JK išstojimas iš ES jau kainavo daug laiko ir kitų išteklių. Jis parodė, kiek trapūs yra tarptautiniai susitarimai ir kiek nuostolių gali sukelti vidaus politikos žaidimais užsiėmusių politikų neatsakingi veiksmai. Tačiau šiuo metu ES ir jos 27 valstybėms svarbu rasti tinkamą balansą tarp savo vienybės išsaugojimo ir nuoseklumo derybose su JK bei poreikio atsižvelgti į bendrus JK ir ES interesus – ekonominius ir geopolitinius, kuriems kelia grėsmę kai kurie galimi Brexit scenarijai. Reikia nepamiršti, kad Brexit yra žalingas visoms dalyvaujančioms šalims ir visų interesas yra minimizuoti jo žalą. Bet tenka pripažinti, kad tai vis dar labiausiai priklauso nuo pačios JK politikų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
..lyg leninas su savo nuodingom fantazijomis -mires ?! bet jo "grybelines infekcijos sporos" vis skraido ir tershia vakaru europos kontinenta ir kaipkurias ikaitusias galvas,.,

Trečiam

Trečiam portretas
Nė velnio! Žmonės, žinantys, kad My House Is My Castle ir Live And Let Live, kitaip tariant, vertinantys laisvę žmonės nori breksito, o praplautasmegeniai savo galva nemąstantys nori likti ES.

ko nori britai

ko nori britai portretas
žiūrint kurie. Senyvo amžiaus ir mažai mokslo ragavę nori Brexito, o žmonės su aukštaisiais išsilavinimais, mąstantys nori likti ES.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    4
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių