Kodėl verslininkai beveik prilyginami nusikaltėliams?

Prie sėkmingos Lietuvos kūrimo per pastarąjį šimtmetį smarkiai prisidėjo verslininkai – jiems atiduodama svarbi duoklė naujoje knygoje "Verslo amžius 1918–2018 m. Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai", kurią sudarė istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egidijus Aleksandravičius. Tai bene pirmasis bandymas ne tik apibendrinti modernios Lietuvos verslo istoriją, bet ir atskleisti lietuvių kapitalizmo ir verslumo savybes.

Iškilios asmenybės

Pasak mokslininko, prisimindami žmones, palikusius ryškų pėdsaką Lietuvos verslo istorijoje, esame linkę užglaistyti jų verslumo savybes – kadangi iki šiol šios profesijos atstovus vertiname kritiškai. "Lietuvoje galioja verslininkų vertinimas: jei visai smulkus – tai turginis arba garažinis, jei labai stambus – tai dar ir oligarchas. Lyg nerašytos konstitucijos būtų įdiegta, kad verslininkams galioja kaltumo prezumpcija: kaltas ir blogas, kol akivaizdžiai neįrodys priešingai", – samprotauja prof. E.Aleksandravičius.

Istorikas primena, kad per pastarąjį šimtmetį mūsų šalis turėjo ne vieną iškilų verslininką, kurio darbais galime didžiuotis – tarp jų ne tik Petras Vileišis ar broliai Vailokaičiai, bet ir tautinio judėjimo atstovas Petras Vitkauskas, inžinierius, suprojektavęs ir pastatęs Maskvos elektrinio tramvajaus linijų tinklą.

Trečiasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, pristatydamas P.Vitkauską 1924-aisiais, pabrėžė, kad jei ne ankstyva mirtis, šiandien jį Europa galbūt minėtų kaip savą Henry Fordą iš Marijampolės – mat inžinierius ilgai dirbo prie unikalaus vidaus degimo variklio konstrukcijos. Deja, šiandien tiek jį, tiek daug kitų verslo inovatorių esame pamiršę.

"Lietuvių pasakojimas skamba lyg būtų rašytas pavydo ir užmaršties ranka. Atrodo, kad kapitalizmo teigiamybės yra rezervuotos kitiems – lyg kokia amerikiečių privilegija, kurie šalia G.Washingtono ar B.Franklino pasakoja apie Rockefellerius, Morganus, Carnegie‘us, Fordus. Tai nereiškia, kad jie iki kaulų smegenų būtų įtikėję geraisiais kapitalizmo dievais. Priešingai – pažinodami visą šios santvarkos negailestingumą, jie vis tiek supranta, kad jokia kita sistema nesukūrė tiek daug visų žmonių gerovės", – pasakoja  profesorius.

Žlugdė valstybės stuburą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pažymi, kad sovietmečiuu buvo apskritai sunaikintas stuburas, kuriuo remiasi valstybė, – iniciatyvūs ir mąstantys žmonės.

"Žmonėms buvo įkalta į galvą, kad visi esame lygūs ir vienodi. Mes 50 metų neturėjome pamato, ant kurio stovi Vakarų demokratijų bendruomenės, – tai privati nuosavybė, privati ekonomiškai naudinga veikla, laisvė, parlamentarizmas, liberali demokratija. Po to, kai žmonėms pusšimtį metų buvo teigta, kad viską padarys valstybė, o privati iniciatyva praktiškai už įstatymų ribų, žmonių mąstymą pasidarė labai sunku pakeisti", – paaiškina R.Dargis.

Verslo nacionalizavimui ir žlugdymui sovietmečiu yra skirta viena iš naujosios knygos dalių – greta tekstų apie tarpukarį, privatizacijos laikotarpį po Kovo 11-osios, lietuvišką neokapitalizmą ir naujus šiandienos iššūkius. Leidinyje aptariami įvairūs klausimai – dalijamasi diasporos verslumo pamokomis, prisimenami pirmosios Respublikos bankininkai, nagrinėjami Vladimiro Romanovo ir kitų verslininkų konfliktai su visuomene, socialinė atsakomybė versle, pasakojamos šių dienų verslų istorijos – apie "GetJar", "Yplan", "Vinted" ir kitus.

Kai žmonėms pusšimtį metų buvo teigta, kad viską padarys valstybė, o privati iniciatyva praktiškai už įstatymų ribų, žmonių mąstymą pasidarė labai sunku pakeisti.

Herojai ir antiherojai

Pasak prof. E.Aleksandravičiaus, knygos tekstų autoriai, tyrinėdami Lietuvos verslo istoriją, laikėsi kelių taisyklių. Svarbiausia iš jų – siekta ne vien kalbėti skaičiais, statistikomis ar sausais faktais, bet ir pasakoti žmogiškas istorijas apie asmenybes ir jų išgyvenimus.

"Kiekviena moksliškai išgryninta pasakojimo dalis galėjo (ir siekė) turėti savo herojus ir antiherojus su vardais ir pavardėmis, su išgyvenimais ir valingais pasirinkimais. Istorijoje turi būti vietos ne tik dėsniams ir struktūroms, ne tik statistikai ir algoritmams, bet ir unikaliai emocinei žmogiškosios būties jausenai", – sako istorikas.

Profesorius primena, kad sektinų pavyzdžių praeityje netrūksta – Lietuvą kūrė ir rimti verslininkai. Jų būta ir tarp Vilniaus konferencijos delegatų, ir tarp tos konferencijos išrinktos Lietuvos Tarybos, kurios nariai pasirašė 1918-ųjų Nepriklausomybės Aktą. Beveik visi žymiausi lietuvių tautinio atgimimo veikėjai, visi 20 Nepriklausomybės Akto signatarų turėjo sąlytį su verslu, buvo verslo įmonių akcininkai arba steigėjai.

Šioms mintims antrina ir R.Dargis. "Atkurtoje Lietuvoje stipri pramonė ir prekyba buvo suvokta kaip valstybės stabilumo garantas. Buvo aišku, kad vien valstybės biudžeto lėšomis neįmanoma finansuoti viešųjų poreikių – švietimo, socialinės rūpybos, gydymo. Todėl daug verslininkų dalyvavo švietimo organizacijų, socialinės krypties draugijų veiklose, rėmė jas lėšomis. Darė tai, ko nepajėgė padaryti jauna valstybė", – pabrėžia pramonininkų konfederacijos vadovas.

Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad lietuviai ir šiandien sėkmingai kurtų ateities Lietuvą, R.Dargis tikina, jog svarbu jau mokykloje vaikams suteikti verslumo, finansinio raštingumo, IT ir dirbtinio intelekto pagrindus. Tačiau svarbiausia – kūrybiškumas.

"Mes turime ugdyti kūrybiškus žmones. Kūrybiškumas yra esminis dėmuo realizuojant save versle, moksle ar kitose srityse, nes kūrybiškas požiūris į problemą gali pasiūlyti inovacijų prasme aukštesnio lygio sprendimus", – argumentuoja LPK prezidentas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

>

> portretas
Manau,keistas klausimas.Kas lygina,ogi ,buvusi-esama saika, save ivardijanti "valdzia"?Kas "valdzioje",pagrinde okupantu parankiniai,"mentai",ju atzalos?"Jie",kaip velnias kryziaus bijo iniciatyviu,neprilausomu zmoniu-versliniku.Tad , bemaz visa 30meti ,bando is iniciatyviu zmoniu atimti pinigus,suzlugdyti ju iniciatyva,nora,laisve ...Tam represiniai istatymai,"nuomoniu" formavimas per "nepriklausoma" spauda,TV, ... Kam,ant Lietuvos,"eina korta",ko ,kokiu "politiku-versliniku",nepasodina uz is "dangaus" nukritusius 10simtis-100tus milijonu,..."partijai" ?Anglija,per pusmeti,uz ka pasodino su t.konfiskacija,o "Lietuva",gavusi bylos medziaga,"nualpo-krito i koma" desimtemciams,senatims??? P.S "Tut vsio zakonno" !!!

kodel ,,,versLIA nykai prilyginami nusikalteliams ,,,,

kodel  ,,,versLIA nykai prilyginami  nusikalteliams  ,,,, portretas
kvailas klausimas ---visi verslianykai butent is nusikalteliu tarpo arba su ju protekcijom ,vogtu pinigu injekcijom ,plovimu , ir tapo tais verslininkais ...Visa tai buvo daroma ranka rankon nusikalteliai +teisetvarkos auksciausi bosai ---vieni renge prichvatizacijas ,antri su treningais juos saugojo, veliau is teistvarkos tarpo buvo statomas ,,,bosas,,, su nusikalteliu palaiminimu ir per jy tekejo milijonai,milijardai y banditu ir teisetvarkos lyderiu kisenes...

Janice Mitchell

Janice Mitchell portretas
„Google“ sumokėjo už kiekvieną internetinį darbą iš namų nuo 15000 iki 33000 dolerių per mėneSį. Mano jaunesnysis brolis buvo be darbo tris mėnesius, o ankstesnis mėnuo jo čekis buvo 29952 JAV doleriai, dirbant namuose 4 valandas per dieną, o pajamos gali būti dar didesnės laikas ... Taigi aš pradėjau >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> w­w­w­.W­o­rkLinks3.Com
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių