Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

Didelės įmokos, kurioms nėra lubų. Mažos išmokos, kurioms lubos yra. Ilgas ir vis ilginamas pensinis amžius, ilginamas valstybinio socialinio draudimo stažas. Šis stažas kaupiasi irgi keistai. Vieneri metai susikaupia tik tada, jei mokamos įmokos bent nuo minimalios algos. Metų stažas nesusikaupia, jei sumokėta mažiau. Tačiau jei kitais metais bus sumokėta daugiau nei nuo minimalios algos, stažo daugiau neprisidės – tik tie vieneri metai.

Lyg to būtų maža, nuo šių metų Seimas pasirūpino, kad „Sodros“ reputacija būtų dar blogesnė ir dar labiau supriešino ją su žmonėmis. Seimas įteisino vadinamąsias „Sodros“ grindis. Jei žmogaus darbo užmokestis mažesnis nei minimali alga, darbdavio „Sodros“ įmoka turi būti mokama nuo minimalios algos.

Numatytos trys išimtys: pensininkams, jaunuoliams iki 24 metų ir turintiems dar vieną darbą. Pakeitimas buvo pristatytas neva tai „darbuotojo labui“. Nes tik taip žmogui per metus susikaups vienų metų socialinio draudimo stažas. „Sodra“, išsianalizavusi duomenis, pamatė, kad stažo nesukaupia apie ketvirtadalis išeinančių į pensiją, ir nusprendė šią problemą išspręsti kirvuku.

Taigi, kas išėjo, nustačius „Sodros“ grindis? Išėjo, kad dalis ne pilną darbo laiką dirbančių asmenų ne tik kad nesukaups vienų metų stažo. Jie apskritai jo nesukaups nė kiek, nes bus atleisti iš darbo. Gal ir dirbs, bet visai nelegaliai, o gal kaip tik – bus dar ir fiktyviai įdarbinti dar vienoje darbovietėje, kad pradėtų galioti išimtis. Bet stažo jie nesukaups. Bus vienas kitas atvejis, kai darbdavys užsimerks ir sumokės didesnes įmokas. Bet tokių atvejų bus mažuma. Pasigilinus, kur daugiausiai dirbama nepilną dieną, matysime, kad tai – viešasis maitinimas, smulki prekyba, paslaugos. Tai sritys, kuriose sąnaudos yra taupomos net ne eurais, o centais.

O jei pasižiūrėtume, kokie žmonės dirba ne pilną dieną, matytume, kad tai gana socialiai jautri grupė. Kas slaugo ligonį, kas dėl sveikatos turi dirbti trumpiau, kas gal neranda darbo pilnu etatu. Šiuos asmenis iš darbo rinkos išstums ne blogasis darbdavys, o „geroji“ „Sodra“, jos naujosios grindys. Į absurdų sąrašą čia dar dera ir tai, kad valandinį darbą dirbantis asmuo, ir gaunantis daugiau nei minimalų valandinį atlygį, bet neuždirbantis 400 eurų per mėnesį, bus apmokestintas didesne mokesčio našta.

Geriau paanalizavusi duomenis, „Sodra“ pamatytų, kad stažas daugiau nei šimtui tūkstančių gyventojų kaupiasi ne tik tada, kai jie dirba pagal darbo sutartį, bet ir tada, kai jie vykdo individualią veiklą. Bet ši grupė asmenų yra kaip koks nemylimas „Sodros“ pavainikis: pareigos uždėtos visos, tik štai teisių – visų – nesuteikiama. Jei šie asmenys kaupia pilną darbo stažą, jiems vis viena reikės jį kaupti iš naujo, jei dar ir dirbs nepilnu etatu.

Įstatymas nepasieks savo tikslo, jis nebus naudingas žmogui – tai jau dabar akivaizdu. Bet užtat dar labiau kirs per to žmogaus pasitikėjimą „Sodra“. Ir tą pasitikėjimą griauna ne kas nors kitas, o tik pats įstatymo leidėjas, praktiškai kiekviename žingsnyje įteisinantis asimetriškas sąlygas.  Štai, kad ir vėl naujai nuskambėjęs atvejis – „Sodra“ nemoka ligos pašalpos už savaitgalius ir šventines dienas, net jei jos žmogui yra darbo dienos. Tuo tarpu darbdavys už šias dienas mokėti turi, jei darbuotojui „pasiseka susirgti“ prieš savaitgalį.

Kuomet „Sodra“ skundžiasi, kad kažkas išorėje menkina jos reputaciją, tai tikrai vertėtų žvilgtelėti į veidrodį. Ne taip jau sunku inventorizuoti visus tokius skirtingus standartus – jie ir atsakys į visus klausimus, kai pasitikėjimas „Sodra“ pasieks grindis.