Kokias problemas slepia meilė gryniesiems pinigams?

Nors SEB banko statistika rodo nuolat augantį atsiskaitymo kortelėmis operacijų skaičių, Lietuva pagal atsiskaitymų negrynaisiais pinigais mastą tarp Šiaurės ir kaimyninių Baltijos šalių dar turi kur pasistūmėti.

2016 metais vienas gyventojas Lietuvoje vidutiniškai 73 kartus atsiskaitė kortele, kai Latvijoje atliktos 123, o Estijoje – 217 tokių mokėjimo operacijų. Toks Lietuvos atsilikimas nuo kitų Baltijos šalių yra žymus, nors didesnių infrastruktūros skirtumų nėra.

ES mokėjimų kortelėmis vidurkis pernai siekė truputį daugiau negu 100, o Šiaurės šalyse – daugiau negu 300 operacijų per metus.

Jau labai seniai pastebėta, kad kuo aktyviau naudojami grynieji pinigai atsiskaitant už prekes ar paslaugas, tuo šešėlinės ekonomikos lygis šalyje didesnis. Tiesa, grynieji pinigai nėra šešėlinės ekonomikos išsikerojimo priežastis – jie yra priemonė, padedanti sudaryti sandorį tarp subjektų, siekiančių išvengti mokestinių įsipareigojimų. Tai rodo, kad didelis grynųjų pinigų naudojimas Lietuvoje slepia ne tik ekonomines, bet ir socialines problemas.

Akivaizdžiausiai šešėlinės ekonomikos dydį Lietuvoje pagrindžia tai, kad nors mūsų šalyje oficialus darbo užmokestis po mokesčių yra 30 proc. mažesnis negu Estijoje ir 3 proc. mažesnis negu Latvijoje, o vieno gyventojo vartojimo išlaidos yra didesnės negu kitose Baltijos šalyse.

Europos Komisija neseniai paskelbė nagrinėsianti galimybę nustatyti didžiausią leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą visoje Europos Sąjungoje. Toks ribojimas būtų radikalus kovos su šešėliu būdas. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Prancūzijoje jau yra nustatytos tokios atsiskaitymo grynaisiais lubos ir jos siekia 1000 eurų. Danijoje leidžiama pasirinkti – jeigu sandorio suma viršija 1340 eurų, o pirkėjas visgi nori atsiskaityti grynaisiais, jis kartu su pardavėju tampa atsakingas, kad pastarasis sumokėtų su šiuo sandoriu susijusius mokesčius. Galima atrasti begalę argumentų už ir prieš tokius atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus, tačiau sudėtinga būtų paneigti, kad tai mažiau ar daugiau mažina šešėlį.

Atsiskaitymų rinka pastaruoju metu vystosi labai sparčiai ir greitai bus dar didesnis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasirinkimas (pavyzdžiui, momentiniai mokėjimai), tačiau svarbu, kad kuo daugiau žmonių naudotųsi informacinių technologijų teikiamais privalumais. Tai ne tik valdžios, bet ir visų susijusių su informacinėmis technologijomis pareiga suprantamai paaiškinti ir parodyti, kaip galima gauti paslaugas ir prekes pigiau bei patogiau negu tradiciniu būdu. Tiesa, negalima pamiršti ir reikalingo valdžios indėlio, kad kuo daugiau jos funkcijų būtų skaitmenizuota ir mažėtų vietų viešajame sektoriuje, kur atsiskaityti galima tik grynaisiais pinigais. Galiausiai, jei visuomenėje šešėlio nykimas vyks lėtai, proveržio atsisakant grynųjų pinigų Lietuvoje gali tekti laukti dar ilgai.

Mažesnį negu kitose valstybėse atsiskaitymų negrynaisiais populiarumą Lietuvoje lemia ir mažesnis naudojimasis informacinėmis technologijomis. Eurostato duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių internetu Lietuvoje visiškai nesinaudojo ketvirtadalis šalies gyventojų. Estijoje tokių gyventojų buvo dvigubai mažiau (12 proc.), Latvijoje – 18 proc., o ES vidurkis siekė 14 procentų. Natūralu, kad aktyviai informacinėmis technologijomis besinaudojančiai, prie socialinių tinklų, apsipirkimų internetu ir atsiskaitymų mobiliosiomis programėlėmis pripratusiai visuomenei atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra kasdienybė, o 25 proc. Lietuvos gyventojų, kurie visiškai nesinaudoja internetu, vis dar sudėtinga priprasti prie kitų atsiskaitymo būdų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ot

Ot portretas
Jei bankai pažada verstis tik iš tikrai bankinės veiklos (paskolų ir valiutos keitimo), o man mokėti palūkanas už MANO patikėtus bankui pinigus, užuot tuos mano pinigus apmokestinę "aptarnavimo" bei "paslaugų" dingstimi, tada valio, galima džiaugtis bankais! Bet kol kas bankai su klientų pinigais elgiasi kaip su savais, ir niekas nagarantuos, kad uždraudus grynuosius jie nepanorės užsikelti įkainius iki šimto procentų sumos.

Taigi

Taigi portretas
Manau, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas yra žmogaus teisių pažeidimas.Kodėl bankai jau net pensiją išmokėdami ima mokestį, juk už pensininkų aptarnavimą, manau, sumoka Sodra? Atsiskaitant grynais pinigais prekės pardavimo momentu yra garantuojamas apmokėjimas, o pervedimu per banką kaip - pirkėjas paėmė prekę ir nesumokėjo, kaip dabar madinga, paskelbė bankrotą, kas padengs pardavėjui, kuriam neapmokėta už prekes, nuostolius? Be to , bankiniai pavedimai nepigiai kainuoja. Manau, tai tik siekis padidinti bankų pelną.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    2
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    10
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

  • Politinio idiotizmo atlaidai
    Politinio idiotizmo atlaidai

    Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą. ...

    48
  • Ačiū Dievui, kad NATO nemiega
    Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

    Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO. ...

    10
  • Kitas požiūris į emigraciją
    Kitas požiūris į emigraciją

    Praėjusią savaitę vykusiame „Rytų Europos Davosu” vadinamame Krynicos Ekonomikos forume (Lenkija) vyko įdomi diskusija apie Ukrainos darbuotojus Europos darbo rinkoje (Economic Migrants from Ukraine on the European Labour Market). Diskusi...

    1
  • Dvigubi standartai?
    Dvigubi standartai?

    Lenkijos diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis iškėlė mintį, o premjerė Beata Szydło sutiko, kad Lenkija turi teisę reikalauti iš Vokietijos reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą. ...

    5
  • Trumpų distancijų metas
    Trumpų distancijų metas

    Nebeskaudinsime krepšinio gerbėjų dėl jų širdį draskančios nesėkmės Europos čempionate. Mušta korta. Jų startas buvo daug žadantis, bet spurtas trumpas.  ...

    3
  • Antausis krepšininkams – laiku
    Antausis krepšininkams – laiku

    Blogiausia, kas galėjo įvykti, įvyko. Lietuvos rinktinės krepšininkai tik per televizoriaus ekraną stebės Europos čempionato ketvirtfinalio mūšius. Ar viskas galėjo susiklostyti kitaip? ...

    3
  • Veidmainių pozos
    Veidmainių pozos

    Štai ir paaiškėjo, kad tas "Zapad" baubas, ko gero, ne toks baisus, kaip buvo piešiama. Kaipgi kitaip paaiškinsi tą faktą, jog tų rusiškų pratybų metu dalis biurokratų ir seimūnų spruks į užsienį? Juk ne...

    26
Daugiau straipsnių