Kokias problemas slepia meilė gryniesiems pinigams?

Nors SEB banko statistika rodo nuolat augantį atsiskaitymo kortelėmis operacijų skaičių, Lietuva pagal atsiskaitymų negrynaisiais pinigais mastą tarp Šiaurės ir kaimyninių Baltijos šalių dar turi kur pasistūmėti.

2016 metais vienas gyventojas Lietuvoje vidutiniškai 73 kartus atsiskaitė kortele, kai Latvijoje atliktos 123, o Estijoje – 217 tokių mokėjimo operacijų. Toks Lietuvos atsilikimas nuo kitų Baltijos šalių yra žymus, nors didesnių infrastruktūros skirtumų nėra.

ES mokėjimų kortelėmis vidurkis pernai siekė truputį daugiau negu 100, o Šiaurės šalyse – daugiau negu 300 operacijų per metus.

Jau labai seniai pastebėta, kad kuo aktyviau naudojami grynieji pinigai atsiskaitant už prekes ar paslaugas, tuo šešėlinės ekonomikos lygis šalyje didesnis. Tiesa, grynieji pinigai nėra šešėlinės ekonomikos išsikerojimo priežastis – jie yra priemonė, padedanti sudaryti sandorį tarp subjektų, siekiančių išvengti mokestinių įsipareigojimų. Tai rodo, kad didelis grynųjų pinigų naudojimas Lietuvoje slepia ne tik ekonomines, bet ir socialines problemas.

Akivaizdžiausiai šešėlinės ekonomikos dydį Lietuvoje pagrindžia tai, kad nors mūsų šalyje oficialus darbo užmokestis po mokesčių yra 30 proc. mažesnis negu Estijoje ir 3 proc. mažesnis negu Latvijoje, o vieno gyventojo vartojimo išlaidos yra didesnės negu kitose Baltijos šalyse.

Europos Komisija neseniai paskelbė nagrinėsianti galimybę nustatyti didžiausią leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą visoje Europos Sąjungoje. Toks ribojimas būtų radikalus kovos su šešėliu būdas. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Prancūzijoje jau yra nustatytos tokios atsiskaitymo grynaisiais lubos ir jos siekia 1000 eurų. Danijoje leidžiama pasirinkti – jeigu sandorio suma viršija 1340 eurų, o pirkėjas visgi nori atsiskaityti grynaisiais, jis kartu su pardavėju tampa atsakingas, kad pastarasis sumokėtų su šiuo sandoriu susijusius mokesčius. Galima atrasti begalę argumentų už ir prieš tokius atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus, tačiau sudėtinga būtų paneigti, kad tai mažiau ar daugiau mažina šešėlį.

Atsiskaitymų rinka pastaruoju metu vystosi labai sparčiai ir greitai bus dar didesnis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasirinkimas (pavyzdžiui, momentiniai mokėjimai), tačiau svarbu, kad kuo daugiau žmonių naudotųsi informacinių technologijų teikiamais privalumais. Tai ne tik valdžios, bet ir visų susijusių su informacinėmis technologijomis pareiga suprantamai paaiškinti ir parodyti, kaip galima gauti paslaugas ir prekes pigiau bei patogiau negu tradiciniu būdu. Tiesa, negalima pamiršti ir reikalingo valdžios indėlio, kad kuo daugiau jos funkcijų būtų skaitmenizuota ir mažėtų vietų viešajame sektoriuje, kur atsiskaityti galima tik grynaisiais pinigais. Galiausiai, jei visuomenėje šešėlio nykimas vyks lėtai, proveržio atsisakant grynųjų pinigų Lietuvoje gali tekti laukti dar ilgai.

Mažesnį negu kitose valstybėse atsiskaitymų negrynaisiais populiarumą Lietuvoje lemia ir mažesnis naudojimasis informacinėmis technologijomis. Eurostato duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių internetu Lietuvoje visiškai nesinaudojo ketvirtadalis šalies gyventojų. Estijoje tokių gyventojų buvo dvigubai mažiau (12 proc.), Latvijoje – 18 proc., o ES vidurkis siekė 14 procentų. Natūralu, kad aktyviai informacinėmis technologijomis besinaudojančiai, prie socialinių tinklų, apsipirkimų internetu ir atsiskaitymų mobiliosiomis programėlėmis pripratusiai visuomenei atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra kasdienybė, o 25 proc. Lietuvos gyventojų, kurie visiškai nesinaudoja internetu, vis dar sudėtinga priprasti prie kitų atsiskaitymo būdų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ot

Ot portretas
Jei bankai pažada verstis tik iš tikrai bankinės veiklos (paskolų ir valiutos keitimo), o man mokėti palūkanas už MANO patikėtus bankui pinigus, užuot tuos mano pinigus apmokestinę "aptarnavimo" bei "paslaugų" dingstimi, tada valio, galima džiaugtis bankais! Bet kol kas bankai su klientų pinigais elgiasi kaip su savais, ir niekas nagarantuos, kad uždraudus grynuosius jie nepanorės užsikelti įkainius iki šimto procentų sumos.

Taigi

Taigi portretas
Manau, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas yra žmogaus teisių pažeidimas.Kodėl bankai jau net pensiją išmokėdami ima mokestį, juk už pensininkų aptarnavimą, manau, sumoka Sodra? Atsiskaitant grynais pinigais prekės pardavimo momentu yra garantuojamas apmokėjimas, o pervedimu per banką kaip - pirkėjas paėmė prekę ir nesumokėjo, kaip dabar madinga, paskelbė bankrotą, kas padengs pardavėjui, kuriam neapmokėta už prekes, nuostolius? Be to , bankiniai pavedimai nepigiai kainuoja. Manau, tai tik siekis padidinti bankų pelną.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar dar gyvas Rūpintojėlis?
    Ar dar gyvas Rūpintojėlis?

    Kiekvienam laikui būdingi savi simboliai. Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakares labiau garsina ne simboliai, o žiniasklaidos paviešinti skandalai. Biurokratais paversti medikai, valstybingumo parodija tapusi Lukiškių aik&scar...

  • Apie priekabiavimą
    Apie priekabiavimą

    Seimas galutinai tapo kažkokiu meškų cirku – tokių idiotiškų sprendimų, besipilančių kasdien, nematėme apskritai niekada. Siūlymas įtraukti į Seimo kultūros komitetą seksualiniu priekabiavimu kaltinamą Kęstutį Pūką nustebi...

    11
  • Vaiduoklio sugrįžimas
    Vaiduoklio sugrįžimas

    Ką galima nuveikti, kai jums 45-eri? Labai daug. Gal net daugiau nei bet kada iki tol. Tai amžius, kai žmogaus protinės galios pasiekusios brandą, o patirties ir gyvenimiškosios išminties jau būname sukaupę tiek, kad galime ja dosniai daly...

    1
  • Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų
    Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų

    Šiemet Lietuvos eksportuotojai demonstruoja sparčiausią augimą visoje Europos Sąjungoje. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, eksporto apimtys ūgtelėjo net 17 proc. Teigiamos ek...

    3
  • Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą
    Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą

    Pastaruoju metu būsto rinkos tendencijos ir ateities perspektyvos – viena karščiausių temų, apie kurią jau savo nepajudinamą nuomonę turi kiekvienas: nuo tikrų šios rinkos „ryklių“ iki chroniškai savo malonumui N...

  • Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę
    Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę

    Ilgokai už širmos persirenginėjusi Lukiškių aikštė pagaliau pasirodė publikai. Kitame prospekto gale nuo Gedimino kalno šlumštelėjo storas velėnos vyniotinis. Šie du įvykiai susiję tik laike, tačiau simboli&s...

    1
  • NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?
    NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?

    Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 22...

    3
  • Globaliai mąstantys strategai
    Globaliai mąstantys strategai

    Kaimynėje Lenkijoje gyvenimas gerėja, tai rodo ir mažėjantis gimstamumas. Žmonės nebenori apsikrauti vaikais ir rūpesčiais. Ką gi, Lenkija, regis, sparčiai artėja prie pasiturinčių Vakarų valstybių klubo durų. Bet lenkų vyriausybė dėl to per...

    1
  • Paminklas bukumui
    Paminklas bukumui

    Nukirtus ant Gedimino kalvos daugiau nei šimtmetį augusius medžius, ši ėmė slinkti. Sutapimas? Vargu. Procesai, bjaurojantys sakralinę reikšmę daugeliui lietuvių turintį gamtos ir istorijos paminklą, nėra tik natūralūs. Jie vyk...

    11
  • Lietuva skęsta
    Lietuva skęsta

    Taip jau atsitiko, kad iki metų pabaigos liko tik 46 dienos. Skaičiuojant su šia diena, iki kurios visi žemės savininkai privalėjo sumokėti žemės mokestį. Tai dabar, kai jau sumokėjo, galima apsidairyti ir apibendrinti nubristą purvą. Kas &s...

    11
Daugiau straipsnių