Kokie sprendimai lemia skaitmeninę pažangą?

Statistika teigia, kad sėkminga tampa tik kas dešimta inovacija, o visos kitos anksčiau ar vėliau nurašomos kaip nepateisinusios lūkesčių. Kodėl vieni inovatyvūs sprendimai išpopuliarėja ir tampa mūsų gyvenimo dalimi, o kiti neprigyja? Iš esmės tai lemia viena ir ta pati priežastis. Tai vartotojų pasirinkimas. Vartotojai savo įpročių nekeičia, jei nemato siūlomos naujovės vertės – kokią realią problemą ji išsprendžia? Sprendimas taip pat rizikuoja neprigyti, jei jis yra pernelyg komplikuotas ir jo naudojimas reikalauja daug pastangų.

Skaitmeninė „Google Wallet“ piniginė yra vienas pavyzdžių, kuomet inovacija neprigijo. 2011 m. pristatytas bekontaktis mokėjimo sprendimas išmaniajame telefone tuo metu buvo didžiausia korporacijos investicija, žadėjusi perversmą e. prekyboje. Deja, sprendimas vartotojų lūkesčių nepateisino. Nors skaičiuojama, kad programėlę JAV galėjo parsisiųsti iki 20 mln. vartotojų, aktyviais naudotojais tapo tik nežymi dalis. Išanalizavusi išmoktas pamokas „Google“ greičiausiai jų nekartos vystydama dar vieną bekontakčių mokėjimų sprendimą „Android Pay“.

Turėti nėra lygu naudoti – tokią pačią žinią inovatyvių sprendimų diegėjams siunčia ir Europos Komisija, šių metų kovą paskelbusi Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą. Pagal pasiektą skaitmeninės pažangos lygį, Lietuva užima 13 vietą Europoje. Beveik visi mūsų šalies rezultatai yra geresni nei ES vidurkis. Tačiau atsiliekame pagal vieną svarbų parametrą – tai, kaip aktyviai naudojamės savo turimais el. įrankiais ir infrastruktūra. Ar tai reiškia, kad neturime poreikių naudotis pažangiais sprendimais? Žinant, kaip entuziastingai lietuviai priėmė kai kurias neseniai pristatytas naujoves (pavyzdžiui, bekontakčius mokėjimus), tokios išvados daryti nesinori.

Viena iš tokių sričių, kurioje infrastruktūrą esame sukūrę, bet pokyčių tebelaukiame – tai elektroninio parašo plėtra. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia, kad e. parašą, kuris Lietuvoje buvo įteisintas dar 2000-aisiais, turi beveik trečdalis gyventojų. Skamba lyg ir neblogai, tiesa? Tuomet palyginkime – Estijoje jį turi 99 proc. Tačiau ar esate bandę pasirašyti dokumentą e. parašu, esančiu jūsų ID kortelėje? Jeigu norėtumėte tai padaryti, jums būtų reikalinga speciali techninė ir programinė įranga.

Turbūt nereikia įtikinėti, kodėl e. parašas ir jo pritaikomumas yra svarbus šalies skaitmeninei pažangai. Skaitmeninę tapatybę Pasaulio bankas yra įvardijęs kaip vieną iš keturių svarbiausių veiksnių skaitmeninei pažangai verslo, viešajame ir privačiame sektoriuose užtikrinti.

Pirmiausiai, tinkamai išplėtota ir vartotojui patogi e. identifikavimo infrastruktūra suteikia praktinės naudos. Ji reiškia mažesnius administracinius kaštus ir laiko sąnaudas, kokybiškesnį viešųjų paslaugų prieinamumą. Be to, ji labai svarbi diegiant vadinamąsias e. demokratijos platformas. Tikėtina, kad elektroninio balsavimo infrastruktūros Lietuvoje sukūrimas, kurį į savo darbų planą įsirašė naujoji Vyriausybė, paskatins dar kartą peržiūrėti e. parašo situaciją.

Šiandieninis vartotojas yra itin reiklus – jis puikiai atsirenka įrankius, kurie sprendžia jo problemas nekurdami naujų. To nuolat mokosi ir inovatyviuosius sprendimus diegiantis verslas. Bankai ne išimtis. Pavyzdžiui, greitųjų mokėjimų skaičiaus augimą „Swedbank“ mobiliojoje bankininkystėje pavyko paskatinti tik tuomet, kai gerokai patobulinome ir supaprastinome pervedimų atlikimą.

Kitas vartotojui svarbus aspektas – kaip greitai ir paprastai galima pradėti naudotis elektroniniu sprendimu. Pristatę klientams naująjį identifikavimo įrankį „Smart-ID“ vartotojų susidomėjimo ir aktyvumo sulaukėme iš karto. Viena priežasčių – pradėti juo naudotis yra labai paprasta, užtenka parsisiųsti programėlę. Per tris pirmąsias savaites ja jau naudojosi beveik 20 tūkst. „Swedbank“ klientų Lietuvoje. Visose trijose Baltijos šalyse „Smart-ID“ šiuo metu naudojasi daugiau nei 100 tūkst. vartotojų. Tokį įspūdingą augimą pasiseka pasiekti nedaugeliui naujai pristatytų el. įrankių.

Stebint „Smart-ID“ sėkmę, peršasi mintis, kad galbūt būtent jis ateityje galėtų tapti kvalifikuoto el. parašo infrastruktūros dalimi. Juo labiau, kad jis atitinka visus techninius reikalavimus, o jo kūrėjai ketina kreiptis dėl nacionalinio sertifikavimo.

Ką tai reikštų vartotojui? Kad pasirašyti el. sutartį, balsuoti internetu, naudotis elektroninėmis viešojo ir privataus sektoriaus paslaugomis jis galėtų turėdamas vieną vienintelę programėlę savo išmaniajame telefone. Gal būtent tokie sprendimai mums ir reikalingi, kad taptume skaitmeninės pažangos lyderiais?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha

Cha portretas
Jei spaudimas keisti WindowsXP naujomis kur kas aikštingesnėmis Windows versijomis yra skaitmeninė pažanga, tai susikiškit tokią pažangą kur nesutenka! O elektroninis parašas gal ir būtų patogus, jei nereikėtų kas pora metų kaitalioti sertifikatų, nekalbant jau apie tai, kad lietuviškos e_parašo programulkos ne visur pripažįstamos ir ne visur atpažįstamos.

Algis

Algis portretas
Pavyzdziui skaitmenine televizija prastesne uz ankstesne - labai daznai garsas nesutinka su vaizdu , dau g kitokiu trugdziu,perjungus kanala ,vaizdas yra ,o garso reikia laukti keliata sekundziu ir tt.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Artėja nauja Europos integracijos banga?
    Artėja nauja Europos integracijos banga?

    Europos Sąjungos ir jos šalių vadovai susirinko į eilinį susitikimą Briuselyje. Tačiau jo atmosfera kiek kitokia, nei pastaraisiais metais. ...

    2
  • Jų pavardes mes žinome
    Jų pavardes mes žinome

    Ritantis žemyn žaliavalstiečių reitingams ir susilyginus su (o, siaube!) konservatorių, akys atsiveria net ištikimiausiems jų rinkėjams. Ar jos atsiveria patiems valdantiesiems – didelis klausimas. ...

    2
  • Tam davė, o...
    Tam davė, o...

    Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai,...

    2
  • Baltų dėmių bumas
    Baltų dėmių bumas

    Žurnalistų etikos inspektorė (asmens duomenų neviešiname, kad nepažeistume jos privatumo) žiniasklaidos gildijai išplatino naujas rekomendacijas. ...

    4
  • Lietuvoje B. Gatesas tik plytas tampyti galėtų
    Lietuvoje B. Gatesas tik plytas tampyti galėtų

    Garsus profesorius Alvydas Nikžentaitis skaitomiausiame portale delfi.lt aprašė sveiku protu nesuvokiamą situaciją. Į Lietuvą norima pasikviesti dirbti vieną aukščiausios klasės intelektualą. Ir štai prasideda tragikomedija. Migr...

    2
  • Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija
    Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija

    Praėjusią savaitę naujienų agentūroje ELTA buvo paviešintas pranešimas, skelbiantis, kad „mokslininkų grupė kreipėsi į LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių dėl aukštų viešų asmenų įvykdyto plagiato&...

    6
  • Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?
    Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

    Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik Prancūzijoje, bet...

  • Savivaldybės išsuka saugiklius
    Savivaldybės išsuka saugiklius

    Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi "Lietuvos geležinkeliai", valstybės įmonėms uždr...

    1
  • Rinkimų reforma
    Rinkimų reforma

    Yra teigiančiųjų, esą jei Seimo nariai būtų renkami tik tiesiogiai, o ne patektų į parlamentą dar ir per partijų sąrašus, susilpnėtų šalies partinė sistema. Šis teiginys neturi jokio pagrindo. ...

    3
  • Vainikas Rasos šventei
    Vainikas Rasos šventei

    Štai ir sulaukėme pačių ilgiausių dienų, trunkančių 17 val. ir dar 18 minučių. Jos su jazminų kvepėjimu, pinavijų spalvomis, topolių žiedų „sniegu“... Ir neįtikėtinai gražiu vasaros dangumi! ...

Daugiau straipsnių