Kokių finansinių pažadų laikytis, kad kiaulės metai nepakištų kiaulės?

Kiekvienų metų pradžioje dažnas sau pasižadame pradėti sportuoti, sveikiau maitintis ir susitvarkyti savo finansus – mažiau išleisti ir daugiau sutaupyti. Šie pažadai neretai dingsta kartu su žiemos sniegu ir vėl būna prisimenami metų pabaigoje, kai „vidinis“ auditorius pradeda besibaigiančių metų vertinimą. Taigi, ką daryti, kad šiuos pažadus prisimintume visus metus ir savo finansine sveikata rūpintumėmės nuolat?

Patarčiau pradėti nuo kelių svarbių žingsnių. Pirmasis – išsigryninti keletą svarbiausių trumpojo ir ilgojo laikotarpio tikslų. Ir antras – peržiūrėti paskutinių kelių mėnesių išlaidas, kad aiškiai suprastumėt savo poreikius bei turėtumėt pagrindą bent kelių naujų finansinių įpročių kūrimui.

Didelius tikslus keiskime mažais įpročiais

Kartais ambicingas tikslas, pavyzdžiui, sutaupyti šešių mėnesio atlyginimų dydžio finansinį rezervą gali ne tik įkvėpti, bet ir nuvilti. Ypač tą mėnesį, kai nepavyko nė kiek atidėti arba dar blogiau − jei teko išsiimti pinigų iš taupymui skirtos sąskaitos. Kai matome, kaip toli esame nuo užsibrėžto tikslo, kyla didelė pagunda tiesiog numoti į jį ranka.

Tačiau tokiu atveju svarbu būti lanksčiais − rūpinkimės ne tikslu, o veiksmais. Juk galime nusistatyti, kiek pinigų atidėsime kiekvieną mėnesį į taupymo sąskaitą, ir pagirkime save kaskart, kai mums pavyksta tai padaryti. Šalies gyventojų nuomone, tai gali būti ne taip jau ir sudėtinga. „Swedbank“ Finansų instituto tyrimų duomenys rodo, kad 67 proc. šalies gyventojų mano, jog taupyti pinigus iš esmės yra svarbu, ir daugiau nei pusė lietuvių nurodo šiuo metu taupantys.

Jei jums būtų sunku atidėti didesnę dalį pajamų, pradėkite nuo 10 proc. – iki dešimtadalio atlyginimo taupymui skiria beveik 40 proc. apklaustųjų. Jei gaunate pakankamai, kad atidėtumėte daugiau, pasekite penktadalio (22 proc.) apklaustųjų pėdomis ir kiekvieno mėnesio pradžioje į taupymui skirtą sąskaitą perveskite nuo 11 iki 20 proc. savo pajamų.

Pradėkime galvoti apie atostogas

Kelionės ir pomėgiai – vienas dažniausių lietuvių taupymo tikslų, jis toks pat svarbus, kaip namų statybos ar įrengimas. Atostogoms taupantys nurodo 36 proc. gyventojų. Ir ne be reikalo, nes atostogos yra metas, kai norisi nevaržyti savęs ir nebegalvoti apie pinigus.

Apsisprendus dėl atostogų tipo ir šalies, į kurią norite vykti pailsėti, išskaidykite atostogoms reikalingas išlaidas per keletą mėnesių. Pavyzdžiui, kelionės bilietus įsigykite vasarį, už nakvynę sumokėkite kovą, balandį paieškokite patraukliausio automobilio nuomos varianto, tad gegužę liks tik nusipirkti keletą reikalingų smulkmenų ir ruoštis į kelionę.

Kitas būdas išvengti finansinio atostogų šoko − atsidarykite atostogų santaupoms skirtą sąskaitą ir kiekvieną mėnesį arba kiekvieną savaitę perveskite į ją tam tikrą pinigų sumą. Abiem atvejais išvengsite finansinio streso ir atostogas pasitiksite ramiai ir su šypsena.

Jei atostogų svajonė – didelė ir egzotiška, verta paieškoti papildomo uždarbio. Turintieji automobilį gali lengvai prisijungti prie pavežėjimo paslaugas teikiančių bendrovių, mamos – parduoti išaugtus vaikų drabužius, avalynę ar nebereikalingus žaislus, studentai – pasiieškoti sezoninio darbo arba derinti tolimą išvyką su savanoryste. Tai tik kelios iš daugelio galimybių.

Paplokime sau per petį

Sakoma, kad psichologiškai stiprūs žmonės nesitiki rezultato pasiekti greitai. Jiems svarbu į priekį judėti pamažu ir pastebėti savo nedidelius pasiekimus.

Jums pavyko nueiti į kavinę nusistačius, kiek išleisite pinigų, ir neviršyti šios sumos? Valio! Jau trečią mėnesį iš eilės atidėjote 100 eurų į taupymo sąskaitą? Bravo. Šiais metais padidintus vaiko pinigus pervedate kaip įmokas už kaupiamąjį vaiko draudimą, kad turėtumėte iš ko apmokėti jo mokslus ateityje? Puiku! Pasižiūrėjote į savo trečiosios pakopos pensijų fondo ataskaitą ir pamatėte, kaip ūgtelėjo jūsų saugesnei senatvei skirti pinigai? Puikus jausmas. 

Visa tai yra priežastys didžiuotis savimi. Ne tik 2019-ųjų pabaigoje, bet ir kiekvieną šių metų mėnesį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių