Kokių merų mums reikia?

Artėja savivaldos rinkimai. Ir pagaliau pirmą kartą merus rinksime tiesiogiai. Ar esame tam pasiruošę?

Artėja savivaldos rinkimai. Ir pagaliau pirmą kartą merus rinksime tiesiogiai. Prisimenu, jog šią idėją aktyviai aptarinėjau jau 2001, 2002 metais. Ir prisimenu prieštaravimus. Pagrindiniai argumentai buvo tokie: nesame pasiruošę, per daug neatsakinga suteikti valdžios žmogui, už kurio gali nebūti partijos kontrolės.

Ar po trylikos metų esame tam pasiruošę? Atsakys balsavimas. Spėju, kad dauguma merų bus partiniai. Priklausys tai partijai, kuri sudarys koaliciją. Kodėl? Todėl, kad jie jau turi įdirbį, žinomi savo savivaldybėse, už jų stovi partinės struktūros. Daugelis jų šiandien jau yra merai, todėl, tik neapsimeskime, išnaudos administracinius resursus. Jie turi daugiausiai šansų būti išrinktiems.

Tačiau gali būti išsišokėlių. Rajone gali atsirasti turtingų ekscentrikų, kurie turi galimybių apžavėti rinkėjus. Taip pat gali iškilti radikalių ir netgi ekstremistiškai nusiteikusių asmenų.

Nežinau, ką mano VSD, tačiau man akivaizdu, kad šiuose rinkimuose dalyvaus ir priešiškos Lietuvai jėgos. Nebūtinai jie sieks, kad jų užverbuoti ar tiesiog įtakojami asmenys taptų merais. Pakaks paremti kraštutinius dešiniuosius ar kairiuosius, ar šiaip aktyvius, bet neadekvačius asmenis. Kodėl? Ogi tam, kad būtų sukelta kuo daugiau įtampų, kuo daugiau chaoso šalyje.

Tačiau nereikia pamiršti, kad viskas priklauso nuo rinkėjų. Jei jie rinks protingai, tuomet mes laimingai aplenksime pavojingus rifus. Svarbiausia žinoti, kokių merų mums reikia? Išdėstysiu savus samprotavimus.

Esminis reikalavimas – ir ne tik merams, bet ir visiems politikams – ar jie turi supratimą, ambicijų pasakyti: štai po mano kadencijos žmonėms tapo geriau gyventi. Ar turi merai noro palikti po savęs daugiau, nei buvo, kai jie atėjo. Tai – pamatinis reikalavimas.

Antras reikalavimas merams – ar jie turi viziją, kaip turėtų atrodyti jų savivaldybė po keturių, aštuonerių ir dešimties metų? Kiekviena savivaldybė turi įvairių išskirtinumų, kuriuos sustiprinus galima konkuruoti ir sukurti palankią aplinką čia gyvenantiems žmonėms. Tam reikia platesnio matymo. Paprasti paaiškinimai, jog reikia investicijų, kurti darbo vietas ir panašiai, jau nebetenkina.

Europos Sąjungos pinigai tikrai pakeitė Lietuvos veidą. Miesteliai yra gražūs, daug sutvarkyta įdomių vietų. Tačiau ar pakankamai lankomos tos vietos? Kadangi daug esu keliavęs po Lietuvą, galiu pasakyti, jog ne. Tai reiškia, kad tie pinigai kol kas neatsiperka. Naujieji merai turi žinoti, kaip įdarbinti šias investicijas.

Naujas meras turi galvoti ne tik apie savo savivaldybę, bet ir apie Lietuvą, regioną. Gal tada mažiau būtų įtartinų investuotojų, kurie siūlo oru lekiančius traukinius, gal tada mažiau būtų savivaldybių sprendimų, kurie kertasi su Lietuvos interesais. Siauras požiūris – kelias į niekur.

Naujas meras privalo propaguoti atvirumą: kuo daugiau iniciatyvų, kuo daugiau idėjų. Tik įvairovė gali atgaivinti kai kurias savivaldybes. Juk ne paslaptis, kad dalis dabartinių merų kiek galėdami konservuoja esamą padėtį, nes ji jiems yra pati palankiausia. Puiku, kai dauguma savivaldybėje gyvenančių šeimų priklauso nuo mero geros valios: vieni dirba savivaldybėje ir su ja susijusiose įmonėse, kiti – tiesiog gauna pašalpas, verslininkai priklausomi, nes savivaldybė yra didžiausias užsakovas. Tokie dabartiniai merai yra nesuinteresuoti ką nors keisti, nors tokia padėtis reiškia stagnaciją ir savivaldybės lėtą mirtį. Nauji merai privalo iš esmės keisti šią padėtį.

Meras turi įžvelgti lyderius. Lietuvoje yra didelė problema, jog susiformavo tokia sistema, kuri ne iškelia būsimus lyderius, bet juos naikina. Taip nutiko todėl, kad valdžią – ir čia kalbu ne apie politinę – įgavo vidutinybės: nuo universitetų iki mokyklų, įstaigų ir netgi kai kurių privačių įmonių. Jos nepakančios talentingesniems, todėl visokiais būdais ir sukuria jiems barjerus. Tad jei merai nori, kad jų savivaldybėse jauni žmonės liktų, jie privalo ugdyti lyderius, padėti, o ne naikinti juos.

Aišku, būsimas meras turi būti sąžiningas, mokėti organizuoti, būti draugiškas ir atjaučiantis. Štai kokį idealų merą aš įsivaizduoju. Ar bus tokių, kurie atitiks tokius reikalavimus? Pažiūrėsim.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tik ne tų

tik ne tų portretas
kurie dabar garsiai rėkia - kokie jie darbštuoliai, kiek gero padarė Kaunui. Ir juodina kitus, kurie atiet nieko nedaro.

Ai

Ai portretas
Man tai visai jokio mero nereikia. Nebūtų mero - tvarkos mieste tikrai nesumažėtų, gal net padaugėtų, o pinigų miestas tikrai sutaupytų, nes algos merui ir jo svitai mokėt nereikėtų.

Plebanus+

Plebanus+ portretas
Reikia rinkti naujus žmones, kurie dirbtų miestui ir žmonėms.Tie kurie mėgsta pirmąsias vietas bažnyčiose,kad būtų žmonių giriami ir matomi ,kai kurių darbus matome ,kad nieko nenuveikė miestelėnų labui.Rinkime atsakingai,vadovaudamiesi savo sąžine.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    5
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių